2005-aisiais pradėta daugiabučių renovacija dar tik ima veikti: atnaujinimo programas keičia nauji, neva tobulesni modeliai, bet modernesnių namų menkai suskaičiuojama.
Pagal nuo 2009 metų taikomą JESSICA finansavimo modelį atnaujinti vos 6 daugiabučiai. Dėl renovacijos projekto fiasko prieš artėjančius rinkimus oponentai žeria kritiką vyriausybei, o ši už nepanaudotas lėšas nesibodi pirkti sraigtasparnių.
Daugiabučių atnaujinimo nauda aiški: didelių investicijų grąža yra mažesnės šildymo sąskaitos, 3–4 kartus sumažėja energijos nuostoliai, o sovietiniu palikimu nusagstytus pilkus mikrorajonus pagyvina išorinė apdaila, pakyla ir buto vertė NT rinkoje.
Pirmojo Vilniuje atnaujinto Žirmūnų g. 3-ojo namo gyventoja Olga skaičiuoja, kad gretimo namo kaimynai už šildymą moka kone dvigubai daugiau. „Nusipirkome butą, kai namas jau buvo renovuotas, bet didžiausia suma pirmais metais buvo 100 litų per mėnesį. Dabar, pabrangus šildymui, būna ir 200 litų“, – sakė ji. Tiesa, praėjus septyneriems metams po daugiabučio renovacijos apdaila jau kiek nusidėvėjo, o Olgos bute ant langų rėmų randasi pelėsis.
„Mano bute langai atidaryti net žiemą, per karšta“, – sako Meilė, gyvenanti Vilniaus Šeimyniškių g. 38-ajame name. Moteris sako, kad už 5 kambarių butą žiemą sulaukia mažesnių šildymo sąskaitų nei pažįstami, gyvenantys 3 kambarių bute Pašilaičiuose.
Gretimo namo gyventojas Raimundas skaičiuoja, kad išlaidos renovacijai atsiėjo 15 ar 18 tūkst. litų: langai jo bute jau buvo pakeisti. Rodome į senus medinius langus – Raimundas paaiškina, kad kaimynė atsisakė keisti juos į plastikinius.
Tos pačios bendrijos narys pasakoja, kad dviem gyventojams nesutikus, 1976 metais pastatytas namas atnaujintas nevisiškai – stogas neatnaujintas. „Per stogą ir šilumos išeina, ir karščio vasarą daug. Jeigu daryti, tai kompleksiškai“, – nukerta Juozas. Gyventojas lygina tokio paties projekto namus: už praėjusių metų šildymo sezoną jis sumokėjo apie 1 640, o štai Švyturio gatvės daugiabutyje – bene 1 000 litų daugiau. Gyventojas sako, kad pastebimų defektų nėra: darbus atlikusi įmonė jau bankrutavo, tačiau darbus prižiūrėjo ir gyventojai, ir inžinierius.
Reikia tobulinti sistemą
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vardija priežastis, lėmusias vangų būstų atnaujinimą: finansinius įsipareigojimus turi prisiimti patys gyventojai. Svarbu ir renovacijos pristatymas viešojoje erdvėje: dažnai remiantis keliais pavyzdžiais buvo teigiama, kad darbai atliekami netinkamai, o energetinis efektyvumas po renovacijos nepadidėja.
„Kalbant apie ateitį reikia šalinti pagrindinę priežastį, kad finansinis įsipareigojimas tektų ne bendrijai, gyventojams, o būtų iškeliamas už jos ribų, – apie patrauklesnę būsto atnaujinimo tvarką kalba N. Mačiulis. – Ar tai būtų šilumos tinklų įmonė, ar savivaldybės įmonė, ar nacionalinis fondas, nelabai svarbu. Visos partijos iš principo siūlo tą patį modelį – finansinius įsipareigojimus perduoti išoriniam juridiniam asmeniui. Tai tinkamas modelis, jau ir šiemet pradėtas taikyti kai kuriose savivaldybėse. Tokį sprendimą priėmė ir ši Vyriausybė.“
Ekonomisto teigimu, svarbu apskaičiuoti ne gaunamą paramą renovacijos išlaidoms, bet jos veiksmingumą: kiek energijos bus sutaupoma ir per kokį laiką investicijos atsipirks.
„Tai tik politinės deklaracijos, modelio realiai dar nėra, – sako Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Turonis. – Kai buvo priimama JESSICA, taip pat sakė, kad bus geriau, bet murkdėmės trejus metus. Programa bus sukurta, bet kol mechanizmas ims veikti, vėl praeis keleri metai. Už savivaldybių įmones, atsakingas už renovaciją, bankams kažkas turės garantuoti. Žinau, kad daugelis savivaldybių jau pasiekė skolinimosi ribas, vadinasi, bankai negalės skolinti ir renovacija nevyks.“
Jis įvardija 3 būdus dabartiniam JESSICA modeliui tobulinti: privalomas lėšų kaupimas namui atnaujinti; butų, priklausančių savivaldybei ar savininkams, gaunantiems kompensacijas už šildymą, balsai iškart priskiriami pritariantiems renovacijai; anksčiau gyventojų lėšomis atlikti pastato atnaujinimo darbai įtraukiami į kompensavimo sistemą.
Ryžtasi atsinaujinti
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktorius Valentinas Petkūnas sako, kad norinčių atnaujinti būstą gyventojų daugėja. Renovuoti namus gyventojai ryžtasi ir dėl žinių apie rekordines šildymo kainas. „Dėl tiekėjų tarpusavio ginčų ir kitų priežasčių daugiau kaip dvejus metus negalėjome pradėti gyventojų informavimo kampanijos. Ji pradėta tik prieš kelis mėnesius, beje, ir tai tik dalinė. Iškart pasijuto pagyvėjimas, apsisprendusių atnaujinti namus kasdien daugėja. Lieka tik spėlioti, kokį rezultatą turėtume šiandien, jei viešinimo kampanija būtų pradėta prieš dvejus metus“, – svarsto jis.
Iki 2015 metų buvo numatyta atnaujinti 1 500 daugiabučių, finansuojamų pagal visas valstybės remiamas ar savivaldybių patvirtintas programas, veikiančias nuo 2005 metų. BUPA vadovo teigimu, planuojama, kad su savivaldybėmis pradėjus vykdyti masinius daugiabučių atnaujinimo projektus tikslas bus pasiektas.
V. Petkūnas sako, kad komentarai, esą renovuoti vos keli namai, netikslūs: programa pagal finansavimo modelį JESSICA buvo patvirtinta 2009 metais, o renovuoti pradėta 2010-aisiais. Visas namo atnaujinimo procesas nuo informacijos pateikimo gyventojams iki galutinių darbų trunka metus ar dvejus. Paklaustas apie pretenzijas, reiškiamas atsakingoms institucijoms dėl neveiksmingos renovacijos, V. Petkūnas sako, kad BUPA atsakinga tik už programos įgyvendinimą, o kritika dėl programos trūkumų – Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės kompetencija.
Investicijos atsiperka
Česlovas Ignatavičius, nepriklausomas statinių ekspertas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas, savo įranga gali pamatuoti pastatų energetinį efektyvumą po renovacijos. Įprastai tokie tyrimai atliekami iš akies. Anot jo, rezultatas ne visada sutampa su norminiais ar projektiniais reikalavimais, tačiau patikina: modernizavimo darbų kokybė gerėja. Jo teigimu, po kokybiškos renovacijos šilumos energijos nuostoliai sumažėja 3 ar 4 kartus. Anot jo, netvarkomų senų daugiabučių eksploatacijos laikas senka, pastatai gali tapti ir avarinės būklės, o tada kiltų valstybinė problema.
„Mūsų seni namai, galima sakyti, yra kiauri, – aiškina jis. – Siūlės kiauros, kai kur net skylės žioji. Imkime tokį pavyzdį: jei pirkčiau vandenį ir laikyčiau jį kiaurame kibire, žmonės mane palaikytų nesveiko proto, o mes brangiai perkame šilumą, leidžiame ją į kiaurus pastatus ir dar svarstome, ar reikia jį sandarinti.“
Eksperto teigimu, dalinė renovacija – langų, lauko durų pakeitimas – nėra veiksminga. Tokias pastangas jis prilygina automobilio bagažinės keitimui ir langų tamsinimui – dėl kosmetinių pokyčių jis netaps naujas. „Mano kaimynystėje apšiltinta galinė namo siena, o apatinė dalis, cokolis, neapšiltintas, – aiškina Č. Ignatavičius. – Tokiu atveju šiluma išeina į rūsį, iš jo – per išdaužytus langus, nešiltintas sienas eina lauk, o pirmo aukšto grindys yra šaltos. Temperatūrų skirtumas tarp oro ir grindų paviršiaus turi būti iki 3 laipsnių, o ten pamatavau – 6 laipsniai, kai kur dar daugiau.“
NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis patvirtina, kad atnaujinto būsto vertė rinkoje padidėja. Esą didmiesčiuose, kur būstas brangesnis, jo vertė skaičiuojama ir šimtais tūkstančių litų, buto renovuotame name kaina gali pakilti kiek mažiau, 10–15 proc., nei mažesniuose miestuose, kuriuose butų kainos vertinamos dešimtimis tūkstančių litų: tokiais matais gali būti skaičiuojamas ir jų vertės padidėjimas.
„Turime du aspektus: vertės šoktelėjimą ir sąlygą, kad ir ateityje renovuoto būsto nuvertėjimas bus mažiau pastebimas negu senos statybos namo“, – aiškina S. Vagonis.
Faktai:
Būsto modernizavimas Lietuvoje
Nuo 2005 metų įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti 474 gyvenamieji namai.
Daugiabučius pagal JESSICA finansavimo modelį atnaujino 6 namų gyventojai: 61 renovuojamas, 23 baigs renovaciją šiemet, 101 daugiabutis vykdo rangos konkursus.
280 namai yra apsisprendę dalyvauti atnaujinimo programoje:161 namui BUPA patvirtino investicijų planus.
96 proc. daugiabučių namų Lietuvoje pastatyti iki 1993 metų, iš jų savo namus atnaujino tik kiek daugiau kaip 2 proc.
Renovuotų pastatų investicijų suma – 362 843 mln. litų.
Nuomonės:
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
Dabar norą domėtis renovacija slopina tokie faktai kaip PVM lengvata ir kartu egzistuojantis šildymo išlaidų kompensavimas: kai kuriems namų ūkiams sukuriama situacija, kai šildymas beveik nieko nekainuoja. Svarbu, kad didžioji dalis namo gyventojų suprastų, jog ilguoju laikotarpiu šildymo kainų tendencija yra viena, nes gamtos ištekliai brangsta ir vienas būdas tikėtis mažesnių išlaidų – renovacija bei namo efektyvumo didinimas
Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Turonis
Turėjome per 50 namų, kurie norėjo, bet negalėjo vykdyti renovacijos, nes sąlygos bankams buvo per griežtos, jie negalėjo paskolinti lėšų renovacijai, buvo ir kitų neaiškių priemonių. Mes siūlėme visokių priemonių, į dalį atsižvelgta. Aišku, situacija geresnė nei prieš 3 ar 4 metus, bet manome, kad būtų galima žengti visa koja, jei į tuos pasiūlymus būtų atsižvelgta
Nepriklausomas statinių ekspertas, VGTU vyresnysis mokslo darbuotojas Česlovas Ignatavičius
Mūsų namai suprojektuoti 125–150 metų eksploatacijos. Jau ir dabar kai kur, jei jų neprižiūrime, netvarkome, artėjama prie avarinės būklės. Jei namų nemodernizuosime, laikui bėgant atsiras valstybinė tų daugiabučių tvarkymo problema: jie gali pradėti kaip reikiant klibėti. Kelią tam turime užkirsti dabar. Kaip kartais reikia keisti automobilio padangas, detales, lygiai taip pat čia – reikia atnaujinti.
G. Sabaliauskaitė
