Renovacijai prireikė ir atkaklumo
„Pirmą kartą modernizacijos idėją pasiūliau, kai Kretingoje prasidėjo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos 1-asis etapas. Apie modernizaciją pasakojau viską, ką žinojau. Susirinkimai buvo gana audringi. Gyventojų įtikinti nepavyko“, – neslepia bendrijos pirmininkė E. Daniuk bei priduria, kad rankų po pirmos nesėkmės nenuleido.
„Kai antrą kartą grįžau prie renovacijos idėjos, mačiau, kad gyventojai jau pasiruošę tai minčiai. Tereikėjo kelių susirinkimų, kuriuose dalyvavo renovacijos specialistai, ir absoliuti dauguma gyventojų sutiko. Buvome vienas iš kelių namų, kuriuose renovacijos idėją palaikė beveik 100 proc. gyventojų“, – pasakoja 24-ų butų daugiabučio bendruomenės pirmininkė.
Kelis gyventojus, kurie iš pradžių šiek tiek abejojo renovacijos sėkme, pavyko įtikinti primenant vieną svarbiausių ekonominių argumentų. „Ne paslaptis, šiandien žmonės butų nebeperka bet kokiame daugiabutyje. Mieliau renkasi renovuotus namus. Po renovacijos pakilsianti nekilnojamojo turto kaina buvo gana svarus argumentas ginant renovacijos idėją“, – sako pašnekovė.
Jau dabar sutaupo dvigubai
Pabudęs gyventojų ryžtas atnaujinti daugiabutį nesilpnėjo ir svarstant investicijų planus. „Pasirinkome tinkuojamą fasadą ir pilną renovaciją, įskaitant elektros instaliacijos, vandentiekio atnaujinimą. Nors atrodė, kad numatėme visų namo silpnųjų pusių „lopymą“, jau vykdant renovaciją paaiškėjo, kad didelių bėdų kelia vamzdynai. Kai pamatėme, kaip jie atrodė, skubiai juos nufotografavau ir pasakiau gyventojams – kol rangovai yra čia, tvarko namą, gali mums padėti. Bendrija turėjo santaupų, tad jas investavome į vamzdynų atnaujinimą“, – pasakoja E. Daniuk.
Pašnekovė skaičiuoja, kad renovacija padėjo sumažinti šilumos išlaidas bent perpus. „Kol kas tikslių skaičiavimų neturime, tačiau iš sąskaitų jau dabar matome, kad išlaidos šildymui sumažėjo ženkliai. Pavyzdžiui, prieš renovaciją už 3 kambarių butą tekdavo sumokėti apie 200 eurų, o po renovacijos – kiek daugiau nei 40. Skirtumas iš tiesų yra didelis“, – dėsto pašnekovė.
2016 m. gegužę prasidėjusi ir lapkritį pasibaigusi 1972-aisiais pastatyto daugiabučio renovacija, kaip pasakoja pašnekovė, praėjo sklandžiai. „Mums iš tikrųjų labai padėjo tai, kad esame bendruomenė. Visi gyventojai iš anksto žinojo, kad visas pastabas ir nusiskundimus turi sakyti man, o aš perduosiu rangovams. Taip sutaupėme ir savo, ir jų laiką. Be to, visa informacija apie praktinius renovacijos dalykus, kuriuose tiesiogiai dalyvavo gyventojai – pavyzdžiui, kokie darbai bus atliekami ir kada, buvo talpinama skelbimų lentoje, kiekvienas galėjo pasiskaityti“, – sako E. Daniuk.
Džiaugiasi priimtu sprendimu
Utenos butų ūkio statinių priežiūros inžinieriaus Sauliaus Virvyčio teigimu, renovacijos rezultatu gyventojai lieka patenkinti.
„Pasibaigus daugiabučio renovacijai, nesame gavę jokių skundų. Žmonės dėkoja, kad įtikinome pradėti modernizaciją ir ji įgyvendinta. Bet iš pradžių įtikinti gyventojus labai sunku“ – teigia pašnekovas.
Specialisto teigimu, drąsiau sprendimus priimantys gyventojai gali išlošti daugiau. Vieno iš Utenoje renovuotų daugiabučių pavyzdys rodo, kad sparčiau apsisprendusiems gyventojams rangos darbus pavyko nupirkti ketvirtadaliu pigiau nei buvo numatyta pradiniuose planuose.
Viename sėkmingiausiai renovaciją įgyvendinančių miestų Lietuvoje – Birštone vien per šiuos metus tikimasi pradėti net 13 daugiabučių modernizaciją. Miesto merės Nijolės Dirginčienės teigimu, didžiausią įtaką gyventojų apsisprendimui turi teigiami renovuotų daugiabučių pavyzdžiai.
„Stengiamės įtikinti gyventojus, kad po renovacijos jie gyvens geriau. Turime ankstyvus renovacijos pavyzdžius, kurie parodo, kad renovuotose daugiabučiuose gyvenantys žmonės moka žymiai mažiau. Tokia patirtis labai smarkiai paveikia svarstančius apie modernizaciją“, – patirtimi dalijasi Birštono merė Nijolė Dirginčienė.
