„Įmonės vadovai, būdami atsakingi ir matydami, kad iškilo rizika, jog įmonė dėl finansinių sunkumų gali nepajėgti įvykdyti visų įsipareigojimų keleiviams, stabdo skrydžius visais savo maršrutais ir įgyvendina visas įmanomas priemones, kad keleivių, kurie yra įsigiję skrydžių bilietus, planai būtų sutrikdyti kuo mažiau“, - rašome pranešime.
Atstovų teigimu, dalimi esamų klientų pasirūpinti padės Latvijos oro linijų bendrovė „Air Baltic“, dėl likusios dalis skrydžių dar tariamasi.
„Air Lituanica“, susitarusi su „Air Baltic“, iškart atsiskaitė su partneriu, tad keleivių pervežimas per ateinančias 8 dienas yra garantuotas“, - sakoma bendrovės pranešime.
Gegužės 22 d. „Air Lituanica“ įvykdys paskutinius skrydžius į ir iš Amsterdamo, Paryžiaus ir Talino. Aštuonias dienas „Air Baltic“ skraidins keleivius visais „Air Lituanica“ maršrutais: į ir iš Amsterdamo, Briuselio, Prahos, Miuncheno, Berlyno, Paryžiaus, Bilundo, Prahos, Stokholmo ir Talino. Nuo gegužės 23 d. visi „Air Lituanica” skrydžiai yra atšaukti.
„Keleiviai, kurie skris nuo gegužės 30 d., dar turėtų luktelėti 2-3 dienas, kol oro linijų bendrovė galutinai susitars su „Air Baltic“, ar jie galės vykdyti skrydžius ilgesniu laiktarpiu. Mūsų planas, kad 14 dienų nuo šiandien keleiviai galėtų skristi su kompanija „Air Baltic“. Kitu atveju, jei nepavyks mums susitarti, keleiviai turės kreiptis dėl pinigų grąžinimo už pinigus ir kompanija „Air Baltic“ mūsų keleiviams ruošia nepadidintas kainas“, - sako „Air Lituanica“ komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė.
„Air Lituanica“ pateikė „Air Baltic“ ateinančių 8 dienų keleivių sąrašus – visiems jiems bus išrašomi nauji skrydžių bilietai su persėdimu Rygoje. Amsterdamo reisas gali būti vykdomas ir tiesioginiu reisu iš Vilniaus. „Air Baltic“ arba „Air Lituanica“ klientų aptarnavimo centrai šiems keleiviams persiųs naujus skrydžio bilietus bilieto rezervacijoje nurodytais kontaktais. Jeigu keleiviams parinktos artimiausios skrydžių datos netiks, jie galės atsisakyti skristi ir paprašyti pinigų už bilietus grąžinimo. Visi skrydžių keitimai bus vykdomi be jokių papildomų išlaidų keleiviams. Su visais nukentėjusiais keleiviais bus atsiskaitoma taip, kaip numato Europos Bendrijos Reglamentas Nr. 261/2004 ir Monrealio Konvencija – neradus kito tinkamo maršruto, bus grąžinami visi sumokėti pinigai už bilietus. UAB „Start Vilnius“ yra įsipareigojęs užtikrinti atsiskaitymą su keleiviais.
Informaciją apie perkeliamus skrydžius teiks tiek oro linijos, tiek Vilniaus oro uostas.
„Susiklosčiusioje situacijoje pagrindinis mūsų prioritetas – keleiviai. Dedame visas pastangas, kad jie kuo mažiau nerimautų ir gautų išsamią informaciją apie tai, kaip toliau bus vykdomi jau suplanuoti skrydžiai“ – sako VĮ Lietuvos oro uostai Komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė.
Keleiviai dėl neįvykusio skrydžio turi kreiptis į tą įstaigą – pardavėją, iš kurio bilietas buvo pirktas, t. y. kelionių agentūrą, bilietų platinimo sistemos administratorių ir pan. Keleiviai, kurie pirko bilietus „Air Lituanica“ interneto svetainėje, gali iškart užpildyti pinigų grąžinimo formą, esančią www.airlituanica.com, arba rašyti laišką el. paštu [email protected]. Keleiviai, kurie pirkdami bilietus atsiskaitė kreditinėmis kortelėmis, turi pirkinių draudimą, todėl gali iškart kreiptis į banką dėl pinigų už bilietus grąžinimo.
„Air Lituanica“ bilietai buvo pardavinėjami aviacinės vasaros skrydžių tvarkaraščiui, t. y. iki paskutinio spalio sekmadienio. Pirminiu skaičiavimu yra nupirkta bilietų už 2,2 mln. Eur / 7,6 mln. Lt., buvo parduota virš 27 tūkst. skrydžių, t. y. bilietų į vieną pusę.
Skolos siekia dešimtis milijonų eurų
Pasak „Air Lituanica“ komunikacijos vadovės, bendrovės skolos šiuo metu siekia daugiau kaip 10 mln. eurų. Tačiau pati bendrovė skelbti bankroto kol kas neketina.
„Kol kas mums nėra pagrindo inicijuoti (bankroto procedūros – red. past). Mes turime tam tikrų lėšų numatytai veiklai vykdyti ir stengsimės kiek įmanomą tą veiklą vykdyti“, - teigia S. Meškauskaitė.
„Šiandien mes tikrai daug dirbame ir komunikuojame su savo partneriais ir visais kitais tiekėjais bei sprendžiame situaciją tokią, kokia ji yra šiandien. O kada „Air Lituanica“ bankrutuos, tai yra didelė tikimybė, gal ne šiandien, gal kitą savaitę vienas iš tiekėjų kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismas, remiantis praktika, gali per dieną, dvi ar kelias dienas patvirtinti. Tokiu atveju yra paskiriamas bankroto administratorius ir pradedama įmonės bankroto procedūra", - teigė bendrovės atstovė.
Remiantis finansinėmis ataskaitomis, bendrovė už 2012 ir 2013 metus patyrė apie 5 mln. eurų nuostolių. E. Meškauskaitės teigimu, dar apie 10 mln. eurų nuostolių buvo patirta 2014 metais.
Bankrotas – politinis sprendimas?
Spaudos konferencijoje „Air Lituanica“ atstovė teigė, kad jeigu Vilniaus miesto savivaldybė būtų numačiusi skirti papildomų lėšų, skrydžių bendrovė būtų galėjusi išsigelbėti, tačiau tam iki 2018 m. būtų reikėję mažiausiai po 10 mln. eurų kasmet.
„Aviakompanijai per metus reikėjo papildomų 10 mln. eurų, kad ji galėtų vykdyti savo veiklos planą, kaip jis buvo numatytas. Tai jeigu būtų paskirtos šios lėšos, negalvojant apie gaisro gesinimą, tačiau strategiškai planuojant keletą metų į priekį, tai taip, aviakompanija būtų galėjusi gyvuoti. Pati aviakompanija iš savo skrydžių pardavimo vykdyti pilnai veiklos negalėjo. Dotacijos buvo numatytos, tačiau pasikeitus tam tikriems politiniams sprendimams jos yra nutrauktos", - komentavo E. Meškauskaitė.
„Tai yra politinis sprendimas. Ir savivaldybė, kuri yra ne tiesioginis, bet pagrindinis mūsų akcininkas, šiuo metu dėl savo pačios situacijos, turi atsisakyti veiklos, kuri nėra jos pagrindinė veikla. Iš jų pusės žiūrint, priimtas sprendimas, tikriausiai, jiems yra teisingas, tačiau galiu patvirinti, kad savivaldybė yra ne kartą išreiškusi nuomonę, jog lietuvos vežėjo idėją ji palaiko. Tačiau šiuo metu negali prie to prisidėti. Bet ar ji dėjo pastangas, jog taip įvyktų, kad vyriausybė perimtų aviakompaniją, ar surastų investuotoją – taip, tikrai dėjo", - pridūrė komunikacijos vadovė.
Remigijus Šimašius: atsakymų reikėtų ieškoti „Air Lituanica“ steigimo pradžioje
Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, kad vos tapęs sostinės vadovu, sužinojo, jog oro benrovė yra praktiškai nemoki.
„Tai buvo praktiškai bankrutavusi bendrovė, nes įsipareigojimai viršijo turtą daugiau kaip 3 kartus. Kaip žinia, tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios neatsirado privačių investuotojų, kurie sutiktų daryti jungitnę veiklą. Vyriausybė taip pat nepanoro prisidėti prie bendrovės išlaikymo. Kalbant apie šios dienos klausimus, tai aktualiausi yra du – keleivių teisės ir kaip užtikrinti geresnį susisiekimą iš Vilniaus ir į Vilnių", - kalbėjo meras.
Norint tai pasiekti, savivaldybės vadovas ketina daugiau dėmesio skirti viešinimui ir deryboms su kitų šalių miestais, į kuriuos turėtų būti vykdomi skrydžiai iš Vilniaus.
„Reikia pripažinti, kad „Air Lituanica“ per tą laiką, kai egzistavo, irgi nesugebėjo iš esmės išspręsti šitų klausimų. Savo ruožtu esu nusiteikęs daugiau dėmesio skirti Vilniaus marketingui, bendradarbiaujant su kitais miestais, į kuriuos turime turėti reisus, prisidėti prie skrydžių palaikymo fondo, tarpininkauti su investuotojais ir turizmo orgnaizatoriais, kad bendrom jėgom pritrauktume daugiau skrydžių", - mano R. Šimašius.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl „Air Lituanicos“ egzistavimo patirdavo nemažiau kaip 10 mln. eurų nuostolių per metus. R. Šimašiaus įsitikinimu, būtina peržiūrėti „Air Lituanicos“ veiklą nuo pat jos įsteigimo.
"Bendrovės veikla ne kartą buvo tirta, bet pagrindinis klausimas yra ne „Air Lituanicos“ pabaiga, o jos pradžia – ten reikėtų ieškoti atsakymų. O strategija buvo užprogramuota politiškai šiame kabinete, tik be manęs", - teigia meras.
