Ketinimai nuo kitų metų uždrausti alkoholio reklamą kelia nerimą ne tik žiniasklaidai, bet ir gamintojams. Naujos tvarkos laukia tik rusiškų kanalų transliuotojai Lietuvoje, kuriems draudimas negalios.
Lietuva kitais metais užsimojo išsiskirti iš kitų Europos Sąjungos šalių būrio. Nuo 2012-ųjų bus visiškai uždrausta bet kokia alkoholio reklama internete, televizijoje, spaudoje ir net gatvėje, rašo „Lietuvos rytas“.
Tokio draudimo netaiko nė viena ES valstybė. Mūsų šalies žiniasklaidos priemonėms siūloma registruotis kitose valstybėse. O gamintojus naujoji tvarka gali paskatinti kraustytis į kitas valstybes.
Dar vienas smūgis Lietuvos žiniasklaidai, po kurio būtų dar sunkiau atsikelti. Taip vertinamas reklamos draudimas, kuris turėtų įsigalioti nuo kitų metų. Šiuo metu reklama per radiją ir televizija leidžiama nuo 23 iki 6 val. ryto. Lauko reklama neuždrausta aludariams, o spaudoje ir internete apribojimų nėra.
Tačiau Alkoholio kontrolės įstatymas skelbia, kad nuo 2012 metų sausio 1-osios alkoholio reklama draudžiama visose žiniasklaidos priemonėse. Aludariai taip pat gali į sandėlius sukrauti visus reklaminius stendus. Išorinė reklama irgi bus draudžiama.
Kitų metų labiausiai laukia tie, kurių šis draudimas nepasiekia. Tai – užsienio televizijos kanalai, transliuojami mūsų šalyje. Jie vadovaujasi savo valstybių įstatymais.
Kremliaus kontroliuojamoms televizijoms, kuriose laidos verčiamos į lietuvių kalbą, draudimas irgi negaliotų. Taigi Rusijos ar kitų šalių televizijos mielai persivilios alkoholio reklamą.
Visiškas alkoholio reklamos draudimas labiausiai būtų naudingas užsienio transliuotojams, ypač rusiškiems kanalams. Tai reiškia, kad alkoholio reklamos ribojimo tikslas nebus pasiektas”, – įsitikinęs Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Andrius Romanovskis.
Pavyzdžiui, rusiškas Pirmasis Baltijos kanalas įsikūręs Latvijoje, o retransliuojamas Lietuvoje. Jam reklamos draudimai negaliotų, nes jis veikia pagal Latvijoje galiojančią teisinę tvarką.
Pasak A.Romanovskio, mūsiškėms šalies televizijoms bus sudarytos nelygios konkurencinės sąlygos.
Lietuvos komerciniai televizijos kanalai reklamos draudimo irgi gali išvengti, jei įsiregistruotų kitoje šalyje, pavyzdžiui, toje pačioje Latvijoje.
„Didieji kanalai gal to nedarys, tačiau mažesni gali registruoti savo veiklą užsienyje.
Tokiu atveju mokesčiai būtų mokami jau kaimyninei valstybei. O alkoholinių gėrimų reklamą jie galėtų rodyti drąsiai”, – „Lietuvos rytui“ pasakojo A.Romanovskis.
Teisėtvarkos institucijos tokiu atveju nieko negalėtų padaryti. Europos Sąjungoje galioja audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva.
Ji leidžia žiniasklaidos priemonėms registruotis bet kurioje ES šalyje ir transliuoti į kitą valstybę be jokių apribojimų.
Kai kurių televizijos kanalų atstovai jau užsiminė, kad uždraudus bet kokią alkoholio reklamą parama sportui faktiškai išnyktų.
Mat sporto renginių transliacijos būtų dar sunkiau įperkamos, nes alkoholio gamintojai nustotų reklamuotis.
„Žinoma, mažiau populiarių sporto šakų rodymui iškyla pavojus. Jų niekas nenorės transliuoti, nes nebebus reklamos”, – sakė Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas A.Romanovskis.
Pasak specialistų, jei alkoholinių gėrimų reklama persikels tik į internetą, jaunimui tai bus dar lengviau pasiekiama.
Panašiai yra dėl azartinių lošimų reklamos. Nors ji yra draudžiama, Lietuvos gyventojus pasiekia per užsienyje registruotus interneto portalus.
Todėl būsimi draudimai kelia nerimą ir mūsų šalies interneto naujienų portalams.
„Reklama niekur neišnyks. Ji persikels į kitus, užsienyje registruotus portalus arba socialinius tinklus, pavyzdžiui, „Facebook”, – įsitikinusi Lietuvos interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
Pasak jos, interneto žiniasklaida neteks pajamų, kurias galėtų skirti turinio kokybei gerinti, naujiems darbuotojams priimti.
Beje, Lietuvos naujienų portalams išsikelti į kitą šalį dar lengviau nei televizijoms.
„Įregistruoji bendrovę svetur, o pagrindinį darbą vykdai čia”, – sakė A.Romanovskis.
Būsimi reklamos draudimai – spąstai ir gamintojams. Aludariai nerimauja, kad jų produkciją išstums pigesni gėrimai iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos.
Mat kai vartotojas negauna informacijos apie produktą, jį renkasi pagal kainą.
„Tad vietoj 500 bendrovės darbuotojų rytoj gal užteks kokių dešimties iš importo skyriaus”, – svarstė „Švyturio-Utenos alaus” generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Kaip sakė Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas, reklama reikalinga konkurencijai tarp prekės ženklų.
Jeigu tvarkos sergėtojai pamatys barmeną su marškinėliais, kuriuos puošia gamintojo logotipas, – tai jau bus pažeidimas.
Net alkoholio gamintojų svetainės internete gali patekti už įstatymo ribų. Užsienio investuotojai, valdantys Lietuvos alaus daryklas, irgi stebisi tokiu valdžios užmoju.
„Jie sako – kam investuoti į prekės ženklą, jeigu po to niekam negalėsi jo parodyti?
Tada geriau gaminti pasaulyje gerai žinomus gėrimus”, – „Lietuvos rytui“ teigė Aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
