Bedarbių 311 tūkstančių, o darbdaviai dejuoja, kad negali rasti kvalifikuotų specialistų ir darbininkų. Darbo rinkoje įsigalėjo struktūrinis nedarbas, kai darbuotojų pasiūla visai nebeatitinka darbdavių lūkesčių, jie jau žvalgosi kvalifikuotų specialistų užsienyje. Permainų tikėtis neverta, nes, tikėtina, jaunuoliai ir šiemet rinksis pigesnes perteklines studijas, kurios absolventams negarantuoja įsidarbinimo.
Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius sako, jog tokia keista padėtis darbo rinkoje susiklostė todėl, kad beveik 80 proc. bendrojo lavinimo mokyklas baigusių jaunuolių stoja į aukštąsias mokyklas, o darbininkų profesijas renkasi tik apie 20 proc.
Šalies ūkio poreikiai kitokie. Pramonei darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, reikia tik apie 30 proc. Kitas darbo vietas užima darbininkų profesijų žmonės. Darbo rinkai dabar labiausiai trūksta aukštos kvalifikacijos darbininkų, taikomųjų mokslų specialistų.
Pasak Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino, šiemet kas dešimta didesnė įmonė planuoja didinti darbuotojų skaičių, bet neranda reikalingų specialistų. Darbo rinkoje įsivyravo pats pavojingiausias, struktūrinis nedarbas.
Pramonininkai mano, kad kvalifikuočiausi specialistai jau emigravo, o jaunimas ir toliau studijuoja perteklines specialybes. Populiariausios studijos ir pernai dar buvo socialinių mokslų, nes studentai stojo, kur lengviau įstoti, ir rinkosi pigesnes studijų programas.
Absolventų svajonės sutryptos
Lietuvos darbo birža informuoja, kad pernai bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, buvo įregistruota net 33 073, iš jų absolventų – 5675. Darbo biržų duris varstė 339 verslo vadybą baigę absolventai, 211 teisininkų, 163 buhalterinės apskaitos specialistai, 160 ekonomistų, 131 socialinio darbo žinovas, 116 viešojo administravimo absolventų. Socialinės pedagogikos, statybos inžinerijos, verslo administravimo studijos taip pat pasirodė esančios neperspektyvios. Sunku buvo įsidarbinti turizmo ir viešbučių administratoriams, statybininkams.
Darbdaviai daugiausia laisvų darbo vietų pernai pasiūlė pardavimo vadybininkams. Nors darbo biržoje pardavimo vadybininkų buvo užsiregistravę net 5971, laisvų darbo vietų šios profesijos specialistams siūlyta itin daug, net 4867, todėl tikėtina, kad ieškantieji darbo neatitiko darbdavių lūkesčių.
Itin tragiškoje padėtyje pernai atsidūrė administratoriai. Darbo ieškojo net 7708, o laisvų vietų jiems tebuvo vos pora tūkstančių. Verslo paslaugų vadybininkų perteklius taip pat nekelia abejonių, darbo biržose jų užsiregistravo 7000, o įsidarbinti galėjo 1693.
Problemą dar labiau aštrina tai, kad darbo vietos siūlomos kituose miestuose, todėl darbuotojai nesiryžta išvažiuoti, gyvena iš socialinių pašalpų.
Krepšeliai skirstomi ydingai
Jaunuoliai neranda informacijos, kokios profesijos bus perspektyviausios po penkerių metų. Daugiausia abiturientų vis dar pasirenka teisės, vadybos, psichologijos mokslus, nors jau dabar aišku, kad baigę studijas darbo ras sunkiai.
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė teigia, kad valstybės finansuojamų vietų nepaklausių specialybių studijų programoms jau sumažinta. Pernai mažiau priimta studijuoti pedagogikos mokslų, mažiau valstybės finansuojamų krepšelių skirta socialinių mokslų ir vadybos studijoms.
Darbdaviai jau pernai išreiškė susirūpinimą, kad smunka jaunuolių susidomėjimas technologijų studijomis. Švietimo ir mokslo ministerija šioms studijoms propaguoti skyrė 700 tūkstančių litų. Tačiau naudos sulaukta nedaug, jaunimas šių mokslų nesirenka. Tas pats ir su informacinėmis technologijomis. Anot švietimo ir mokslo viceministrės, nepaklausių specialybių propagavimas bus tęsiamas ir šiais metais.
Padėtis pasikeistų iš esmės, jei valstybės studijų krepšeliai būtų skirstomi ne paskui studentus, o studentai bėgtų paskui juos. To padaryti nesiryžtama, kol Švietimo ir mokslo ministerija neturi aiškios specialistų poreikio vizijos.
Kol kas atliktas tik pedagogų poreikio tyrimas, todėl ir studentų priėmimas jau sumažintas. Švietimo ir mokslo ministerija sutinka, kad prognozė ir darbo rinkos stebėsena turi būti nuolatinė, o ne vienkartinė.
Specialistų poreikių žemėlapis dar tik rengiamas. Jo kontūrai paaiškės nebent šios žiemos pabaigoje. Kol kas, pasak N.Putinaitės, dar renkami duomenys. Šis procesas esą taip ilgai užtruko todėl, kad tokios studijos nebuvo atliekamos net 20 metų.
Tačiau, atrodo, žemėlapis menkai paguos darbdavius. Mat žadama poreikį prognozuoti tik pagal atskirus, gana stambius sektorius, o ne pagal specialybes.
Verslininkai piktinasi, kad valstybė profesijos pasirinkimą yra palikusi savieigai. Svarstant studijų krepšelius, nesitariama su darbdaviais, neatsižvelgiama į jų pasiūlymus.
Dėl tokio valstybės požiūrio nukenčia ne tik piliečių, negalinčių įsidarbinti, bet ir valstybės interesai. Neradę darbo absolventai emigruoja ir ima kurti savo gyvenimą kitose šalyse.
Genė SILICKIENĖ
