Artėjant naujam 2007-2013 m. programavimo laikotarpiui vis aktualesne tema tampa būsimieji naujojo periodo pokyčiai, ypač - naujoji administravimo schema.
Buvo žadama, kad naujoji administravimo sistema bus žymiai paprastesnė, bet taip neatsitiko. Buvusį 2004-2006 m. Lietuvos Bendrąjį programavimo dokumentą keičia keletas dokumentų: Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir net keturios veiksmų programos (Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, Ekonomikos augimo plėtros veiksmų programa, Sanglaudos skatinimo plėtros veiksmų programa, Techninės paramos plėtros veiksmų programa), kuriose įvardijamos remtinos sritys.
Kaip ir praeitame 2004-2006 m. programavimo dokumente vadovaujančioji institucija išlieka Finansų ministerija. Tuo tarpu tarpinės institucijos planuos finansus, skirstys paramą pagal joms priskirtas veiksmų programas.
Tenka pažymėti, kad nuo šio programavimo laikotarpio už atitinkamus prioritetus bus atsakingos net dvi ar trys tarpinės institucijos, kas dar labiau apsunkins administravimo mechanizmą. Tarkim, Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje už 2.1 ir 2.4 prioritetus atsakingos 2 ministerijos. Tuo tarpu su Sanglaudos skatinimo veiksmų programa dar painiau, nes visus prioritetus prižiūrės net po tris tarpines institucijas.
Naujajame programavimo laikotarpyje Ūkio ministerija kuruos 5 prioritetus (t.y. 2.1, 2.2, 2.4, 3.1, 3.3), kai pradžioje kuravo 4. Švietimo ir mokslo ministerija – 4 prioritetus (1.2, 1.3, 2.1, 3.2), tuo tarpu anksčiau jai buvo priskirti 3 prioritetai, Susisiekimo ministerija – 3 prioritetus (2.4, 2.5, 3.3), kai anksčiau ji dirbo tik su 1 prioritetu, kitos tarpinės institucijos (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija) kuruos vieną arba du prioritetus. Nuo šio laikotarpio nauja tarpine institucija tampa Vidaus reikalų ministerija, o tarp šių institucijų nebeliko Žemės ūkio ministerijos.
Tarpinėms institucijoms, kaip ir anksčiau talkins įgyvendinančios institucijos. Už pirmosios veiksmų programos Žmogiškųjų išteklių projektų įgyvendinimą bus atsakinga Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūra, kuri projektų išvadas teiks ne dviem, kaip buvo 2004-2006 m. laikotarpiu, bet trim tarpinėms institucijoms (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai). Lygiai taip pat išauga ir visų kitų (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Transporto investicijų direkcija, Aplinkos projektų valdymo agentūra) įgyvendinančių institucijų atskaitomybė tarpinėms institucijoms. Jos savo veiklą derins su 3 ar net 4 tarpinėmis institucijomis. Nuo šio laikotarpio pradžios nauja įgyvendinanti institucija tampa UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, o įgyvendinančių institucijų tarpe nebeliks Nacionalinės mokėjimo agentūros.
Paanalizuokime, kaip atrodys paraiškos kelias nuo starto iki įgyvendinimo pradžios. Projektą pateikiate vienai iš įgyvendinančių institucijų. Jei, pavyzdžiui, dirbate turizmo sektoriuje (dvarų, vandens malūnų, etnografinių kaimų, archeologinių paminklų restauravimui, kompleksiškam pritaikymui turizmo infrastruktūrai ir pan.), tektų kreiptis į Lietuvos verslo paramos agentūrą. Iš jos projektas keliaus į projektų atrankos komitetą (projekto vertinimui), ir tarpinėje institucijoje, šiuo atveju, Ūkio ministerijoje, bus priimamas sprendimas dėl paramos skyrimo ir sutarties pasirašymo.
Paraiškos vertinimo rezultatų paskelbimas užtrunka 4-6 mėn. nuo jos pateikimo įgyvendinančiai institucijai, sutarties pasirašymo derinimo procedūros dar apie 2-4 savaites. Tad, rengdami projektų įgyvendinimo planą, turėtumėte atsižvelgti į laiko faktorių. Projektus rekomenduojama pradėti įgyvendinti po 5-7 mėn. nuo paraiškos pateikimo tarpinei institucijai, mūsų nagrinėjamu - Lietuvos verslo paramos agentūrai.
2004-2006 m. laikotarpio lėšų įsisavinimo rezultatų analizė parodė, jog įsisavintų lėšų dalis priklauso nuo valdymo sistemos, o operatyvesnis darbas užtikrinimas tik tada, kai projekto vykdytojai susiduria su kiek galima mažesniu institucijų skaičiumi. Trakim, 2004-2006 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra buvo atsakinga už 10 prioritetų, tačiau ji atskaitė tik Žemės ūkio ministerijai, tad operatyviau vyko susirašinėjimas bei sprendimų priėmimas, todėl lėšos šiame prioritete (4 prioritetas „Kaimo ir žuvininkystės plėtra“ lėšos buvo įsavinamos sparčiausiai.
Struktūrinių fondų veiklai taikomas subsidiarumo principas, pagal kurį konkrečius veiksmus turi vykdyti žemiausio lygio valdžios institucijos, galinčios efektyviai juos atlikti. Užduotys gali būti perkeliamos į aukštesnį valdžios lygį tik tuo atveju, jeigu žemesnių valdžios institucijų veikla dėl užduočių pobūdžio čia būtų neefektyvi.
