Nors bet kokie ankstesni siūlymai taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams buvo atmesti, dabar „valstiečiai“ patys ieškodami būdų suvaldyti kainų augimą, gręžiasi link senų idėjų.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis „Žinių radijo“ eteryje tikino, kad būtų galima išbandyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimą tam tikriems būtiniausiems maisto produktams. Pavyzdžiui, duonai, mėsai ir pienui.
„Mes lygtai ir esame pamiršę tokį dalyką, kad PVM tarifas galėtų galbūt keliems produktams būti sumažintas kuriam tai laikotarpiui ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos kainoms. (...) Tai kol kas būtų nauja iniciatyva“, – sakė jis.
Kiek vėliau premjeras Saulius Skvernelis taip pat pasisakė, kad tokios idėjos neatmestų, tačiau reikėtų užtikrinti, kad nauda būtų pirkėjams, o ne prekybininkams.
Net ir sumažinus PVM, kainos galėtų didėti
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad šis pasiūlymas gali būti sutiktas dvejopai. Iš vienos pusės, tai padėtų Lietuvos prekybininkams konkuruoti ir pasiūlyti mažesnes kainas.
„Mums jis atrodytų logiškas, ypatingai atsižvelgiant į kitas šalis, šalia esančią Lenkiją, kuri turi tokias lengvatas ir tokios lengvatos buvimas padėtų mūsų šalies verslininkams konkuruoti stipriau. Nebūtinai viename lygyje, nes lenkai ir turi ir kintantį zloto kursą. Bet tą naudą ir pirkėjai pajustų per sumažėjusias kainas. Kadangi konkurencija yra intensyvi, turint galimybę mažinti kaštus ne iš savo resursų, tuo tikrai pasinaudotų dauguma, jei ne visi“, – tv3.lt komentavo L. Vilimas.
Tačiau iš kitos pusės, anot L. Vilimo, visiškai kainų augimo sustabdyti negalime, nes turime artėti prie Europos Sąjungos (ES) lygio.
„Reikia suprasti, kad PVM mažinimas eksperimentiniu būdu skamba gana pavojingai, nes jei PVM lengvatos įvedimą užfiksuotų kažkokioje tai kainos riboje ir jos daugiau turėtų nebekisti, tada tikrai būtų klaidingas požiūris. Jei su tokia mintimi daroma, tai nereikėtų tokios lengvatos įvedinėti, nes kainas ir jų lygį ne tik mokesčiai veikia, bet ir kiti veiksniai: užsienio rinkos, pasiūla, klimato sąlygos, jei kalbame apie mėsą, tai ligos, kaip kiaulių maras, kuris mažina pasiūlą ir gali branginti produkciją. Taip pat atlyginimų pokyčiai, kuro sąnaudos ir kiti energetiniai resursai, visi kaštai kintantys daro įtaką kainoms. Jei visi paskaičiuosime, kiek PVM daro įtaką ir tam lygyje kainos sumažėtų trumpajame laikotarpyje, ilgajame reikia suprasti, kad einame link ES vidurkio maisto kainų lygyje ir prielaidos kainoms didėti vis tiek būtų, bet ne dėl PVM, o dėl kitų veiksnių“, – įsitikinęs prekybininkų atstovas.
Finansų ministerija: kaina vartotojui nemažėtų
Priešingai nei premjeras ar Seimo pirmininkas, Finansų ministerija tvirtai laikosi pozicijos, kad lengvatinio PVM maisto produktams taikyti nereikėtų.
„Mes, kaip Finansų ministerija, remiamės atliktais tyrimais ir analizėmis. Lietuvos praktika rodo, kad prekės, kuriai buvo sumažintas PVM tarifas, galutinė kaina vartotojui nesumažėja arba jei sumažėja – tai tik iš dalies arba trumpam. Tai reiškia, kad tiesioginės naudos dėl PVM tarifo sumažinimo galutiniai vartotojai iš esmės negauna, o valstybė praranda ženklias biudžeto pajamas“, – rašoma atsiųstame finansų viceministrės Daivos Brasiūnaitės komentare.
Pasak jos, jeigu būtų nustatytas 5 proc. PVM tarifas mėsos produktams, pieno produktams bei grūdiniams produktams, valstybės biudžetas per metus netektų apie 260 mln. eurų pajamų.
„Šios pajamos galėtų būti skirtos tiems, kam labiausiai reikia. Todėl mes nemanome, jog PVM mažinimas yra tinkama priemonė ilguoju laikotarpiu sumažinti maisto prekių kainas“, – komentuoja D. Brasiūnaitė
Praradimai biudžetui būtų per dideli
„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad lengvatinio PVM poveikis kainoms yra kvestionuojamas: nežinia, ar kainos tikrai sumažėtų, tačiau biudžetas prarastų tikrai nemažai.
Be to, jos teigimu, dabar nereikėtų imtis vartojimą skatinančių veiksmų. Geriau kaupti lėšas prastesniems laikams, kai ekonomika taip stipriai nebeaugs.
„Aš apskritai lengvatų kritikė, nes kuo labiau komplikuojama mokestinė sistema visokiomis lengvatomis, tuo labiau ji darosi nepatrauklesnė ir atsiranda kažkoks diskriminavimas: kodėl vieni produktai turėtų būti apmokestinami mažesniu tarifu nei kiti? Mano nuomone, šis pasiūlymas turi daug neigiamų dalykų. Net ir įvedus PVM lengvatas, nėra garantijos, kad tos prekės atpigs, nes susekti visą pridėtinės vertės mokestį kainų grandinėje – sudėtinga.
Kitas dalykas, kada ekonomika auga ir vartojimas sparčiai didėja, mažinti PVM tarifą būtų neprotingas žingsnis. Tai būtų procikliškas sprendimas, augimas dar labiau skatinamas, kai reikėtų naudotis ekonominiu augimu ir kaupti rezervą prastesniems laikams“, – tv3.lt komentavo ji.
Siūlo mažinti bendrą PVM dydį
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tokių siūlymų nevadintų biudžeto praradimais, tačiau jis ragintų apskritai mažinti bendrą PVM dydį, neskirstant, kuriam produktui jį taikyti.
„Nėra jokio objektyvaus rodiklio pasakyti, kodėl vienas produktas turi turėti 18 proc., o kitas 21 proc. Imkime bet kokį produktą: ar tai makaronai, ar duona, visame tame spektre, makaronų yra labai pigių ir labai brangių, lygiai taip pat duonos yra labai pigios ir brangios. Tai nėra jokių objektyvių rodiklių, kuriais valdžia galėtų nuspręsti, kad šitai prekei aukštas PVM, o šitai žemas. Protingiausia būtų apskritai mažinti PVM. Ir ne tik maistui, o apskritai visoms prekėms.
Jei būtų mažesnis PVM, tai tiesiog žmonės išleistų mažiau, tie pinigai pasiliktų kišenėje, o dalis PVM grįžtų per didesnį vartojimą. Bet net jei dėl to biudžetas patirtų nuostolių, aš dėl to laikyčiau pliusu, nes gyventojams kainuotų pigiau. Kitaip tariant, tai nepraradimas kaip po toks. Tiesiog žmonės turėtų daugiau pinigų, mažiau biudžetas. Tai čia man pliusas“, – sako Ž. Šilėnas.
Be to, jo nuomone, uždraudus prekybos centrams dirbti sekmadieniais kainos tikrai nesumažėtų. Pastarasis siūlymas veikiau reiškia vienos grupės interesų iškėlimą prieš kitos, teigia LLRI prezidentas.
„Kai valdžia pradeda šnekėti, kad vieniems verslams sudarys geresnes sąlygas prieš kitus verslus, tai tada kalba vyksta ne apie vartotojus ir vartotojų teisių apsaugą, o apie tai, kuris verslas turėtų daugiau uždirbti. Šioje vietoje pasirodo, kad vartotojai yra paskutinėje vietoje“, – įsitikinęs jis.
Lengvatinis PVM maisto produktams – įprasta praktika Europoje
Europos Komisijos duomenimis, tik dešimt valstybių narių taiko vieną PVM tarifą maisto produktams. Didžioji dalis šalių yra numatę daugybę lengvatinių PVM tarifų. Iš šalių, kurios taiko tik vieną tarifą maisto produktams, didesnį už Lietuvą turi tik Danija – 25 proc. Lentelėje apačioje rasite visų šalių taikomus PVM tarifus maisto produktams.
Ž. Šilėno teigimu, nebūtinai tos šalys, kurios taiko lengvatinius PVM tarifus elgiasi gerai.
„Tose šalyse politikai irgi nori, kaip ir pas mus, spręsti, kurios prekės nusipelnė, kurios mažiau. Tai kitos šalys nebūtinai viską gerai ar tobulai daro. Yra du principai, vienas kad mokesčiai būtų maži. Kitas, kad mokesčiai būtų visiems vienodi. Šioje vietoje protingiausias kelias būtų paimti abu tuos principus“, – sako jis.
O L. Vilimas pabrėžia, kad kaimyninė Lenkija turi lengvatinius tarifus, tad dėl to su ja sunkiau konkuruoti.
