Vasaros vėjuje banguoja Japonijos žaliosios arbatos laukai. Tačiau šis kaimiškas vaizdelis slepia bręstančia nacionalinę krizę.
Kiek anksčiau šį mėnesį Japonijos vyriausybė uždraudė naudoti žaliąją arbatą iš kai kurių trijų – Točigio, Čibos ir Kanagavos –prefektūrų dalių bei visos Ibarakio prefektūros.
Pareigūnai nustatė, kad radioaktyvaus cezio kiekiai arbatos lapuose viršija leistiną 500 bekerelių kilograme normą, praneša CNN.
Neseniai aptikus radiacijos ir toliau į pietus, Šidzuokos prefektūroje, esančiuose laukuose, maždaug už 400 kilometrų nuo pažeistos Fukušimos atominės elektrinės, grėsmė kilo daugiausiai arbatos Japonijoje pagaminančiam regionui.
Šidzuokos valdžia teigia paprašiusi penkių arbatos gamyklų savanoriškai sustabdyti žaliosios arbatos eksportą, kai tyrimai parodė, jog išdžiovintų arbatos lapų kilograme yra 581–654 bekerelių cezio.
Tai didžiausia krizė per amžiais skaičiuojamą šalies arbatos auginimo istoriją, sako Japonijos arbatos eksportuotojų asociacijos atstovas Kotaro Tanimoto. Anot asociacijos, užsienio ir vietos paklausa dar prieš aptinkant radiacijos labai smarkiai sumažėja. Po naujausių žinių pramonė puolė į paniką.
„Mes, ūkininkai, galime susitaikyti su stichinėmis nelaimėmis, tokiomis kaip taifūnai ar sausros“, – sakė trečios kartos arbatos augintojas Hiroyuki Aoshima.
Tačiau jis pridūrė, kad radioaktyvių medžiagų nuotėkiai yra sukelti žmogaus, ir jie žaloja ne tik jo šių metų derlių, bet ir Japonijos ekonomiką bei pasaulinį įvaizdį. Jis nesupranta, kaip radiacija galėjo pasiekti jo prefektūrą, esančią už daugybės kilometrų nuo elektrinės. „Tai neteisinga“, – kalba arbatos augintojas.
Nuo branduolinės krizės pradžios kovo 11 dieną, Japonijos pareigūnai draudė įvairius maisto produktus, pradedant pienu, baigiant špinatais, tuo pačiu parodydami visuomenei bei eksportuojančioms valstybėms, kad laikosi griežtų produktų reguliavimo taisyklių.
Pasaulinis vartotojas netikrina, kuris maisto produktas tuo metu laikomas saugiu, pastebi tarptautinio saugumo ekspertas iš Masačiusetso technologijų universiteto Jimas Walshas. Anot jo, japoniškų produktų paklausos mažėjimas pasaulyje – „pabaisos prigimtis“.
Ekspertas kaip pavyzdį pateikia E. coli krizę Europoje ir stiprią vartotojų reakciją. „Kai žmonės baikštūs, jie nepirks tavo produkcijos, nesvarbu, kiek kartų kartotum, kad ji saugi“, – sako jis.
„Manau, kad kai kuriems Japonijos produktams, ypač žemės ūkio, tai bus besitęsianti kova“, – pridūrė jis.
Žalioji arbata, kuri siunčiama aukštos klasės pirkėjams JAV ir Europoje, glaudžiai siejama su Japonijos tautiniu charakteriu. Žalioji arbata vis dar yra nacionaliniu šalies gėrimu.
Tačiau net ir Japonijos vartotojai po pastarųjų žinių ne taip noriai vartoja žaliąją arbatą. Užkietėjusi žaliosios arbatos gėrėja Naoe Kukita kruopščiai išklausinėjo arbatos pardavėjo apie arbatos kilmę, kurio ji derliaus. „Turime žinoti visą tiesą ir informaciją“, – sakė ji.
Japonijos arbatos eksportuotojų asociacija teigia vykdanti savo tiesos kampaniją, begėdiškai protestuodama prieš vyriausybės taisykles kultūroje, kuri dažnai linkusi vengti nepaklusti nustatytai tvarkai.
Kotaro Tanimoto dabartines vyriausybės nustatytas radiacijos arbatoje normas vadina „kvailomis taisyklėmis“. Jis ir dauguma ūkininkų Šidzuokoje mano, kad jos, turint omenyje arbatos vartojimo pobūdį, neturi jokios prasmės. Arbata, kitaip nei špinatai, anot jų, naudojama mažais kiekiais ir išmirkoma vandenyje. Tačiau pagal dabartines taisykles, radiacija matuojama išdžiovintos arbatos lapų kilograme, o ne galutiniame arbatos produkte.
„Tai reiškia, kad jei ši arbata užteršta, turėtum naudoti ją kiekvieną dieną ištisus metus, kol pakenktum sveikatai, – kalba K. Tanimoto, rankose laikydamas pusę kilogramo džiovintų žaliosios arbatos lapų. – Tai tas pats, kas išgerti 200 butelių žaliosios arbatos kasdien ištisus metus. Niekas to nedaro, tai neįmanoma.“
Japonijos sveikatos ministerija žada šią vasarą peržiūrėti maisto saugumo standartus, taip pat ir susijusius su žaliąja arbata.
Tačiau tuomet jau bus per vėlu, teigia arbatos augintojai, kurie baiminasi, kad šių metų eksportas jau nuėjo šuniui ant uodegos.
