„Aš galbūt būsiu pirmasis Lenkijos Užsienio reikalų ministras, kuris pareiškia, kad bijo ne Vokietijos galybės, bet jos neveiklumo“, – pirmadienį savo kalboje Berlyne pareiškė Lenkijos Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Kaip praneša „Economist.com“, visa R. Sikorskio kalba pasižymėjo pakankamai griežtu ir netgi įsakmiu tonu ir sukėlė nemenką atgarsį. Teigiama, kad ministro kalba rodo ir galimai kintantį Lenkijos suvokimą apie savo vaidmenį Europos Sąjungoje.
Savo dramatiškame pasisakyme R. Sikorskis išliejo nemažai priekaištų didžiosioms Europos valstybėms. Dabartinę Europos monetarinę krizę ir Europos Sąjungos (ES) neveiksnumą jis vertino, remdamasis istorinėmis analogijomis ar net filosofinių principų aiškinimu. Oxforde studijavęs R. Sikorskis iš pradžių priminė liūdną buvusios Jugoslavijos likimą, vėliau pateikė buvusios Abiejų Tautų Respublikos analogiją. Anot politiko, abejais šiais atvejais klestintys ir pažangūs kraštai žlugo dėl politinės valios nebuvimo ir nesugebėjimo laiku sureaguoti į kylančius iššūkius.
Aiškindamas esmines dabartinės euro krizės priežastis, ministras kalbą pradėjo pasidalindamas žymaus vokiečių filosofo Immanuelio Kanto įžvalgomis. „Pati pinigų skolinimo praktika gali egzistuoti tik tuomet, kai yra visuotinai sutariama, kad tokia veikla yra grįsta garbingu susitarimu, jog skola bus grąžinta. Jei ši sąlyga neegzistuotų, skolinimo ir dalinimosi idėja buvo pasmerkta žlugti. I. Kantas sąžiningumą ir atsakingumą laikė kategoriniais imperatyvais – visos moralinės tvarkos pagrindu. Tai turėtų būti pagrindas ir ES. Dvi pagrindinės mūsų vertybės turėtų būti atsakingumas ir solidarumas“, – savo kalboje aiškino R. Sikorskis.
Ministras atmėtė pareiškimus, jog dėl euro zonos krizės reikėtų kaltinti ES plėtrą ir naująsias jos nares. Anot jo, vien Slovakijos ir Lenkijos pavyzdys parodo, jog naujosios narės yra veikiau pagrindinis ES ekonominio augimo ramstis – minėtosios Vidurio Europos šalys pastarąjį penkmetį turi sparčiausiai augančias ekonomikas. Tad, pasak ministro, kaltės reikėtų ieškoti ir senųjų narių veiksmuose. R. Sikorskio teigimu, pagrindinė krizės priežastis yra pasitikėjimo nebuvimas: „Turime suvokti, kad pasaulio rinkos euro zona nepasitiki ne be pagrindo. Juk Stabilumo ir augimo paktas buvo sulaužytas bent 60 kartų. Ir tai padarė ne mažosios ES narės, o senosios valstybės, euro zonos įkūrėjos“.
Vėliau R. Sikorskis išsakė kritikos Vokietijos ir Didžiosios Britanijos atžvilgiu. Vokietija buvo apkaltinta savo neryžtingumu sprendžiant euro zonos krizę, D. Britanija – nesolidarumu ir atsiribojimu nuo ES svarbių klausimų. „Reikalauju, kad Vokietija, kuri bene vienintelė yra pajėgi išspręsti šią krizę, užtikrintų euro zonos gyvybingumą ir klestėjimą. Jūs puikiai žinote, kad niekas daugiau to negali padaryti“, – Berlyne susirinkusiems atstovams aiškino ministras. Jis pabrėžė, kad Vokietija yra įgali imtis lyderės vaidmens ir netgi turi istorinių įsipareigojimų prisiimti atsakomybę dėl kontinento taikos ir klestėjimo, R. Sikorskis pareiškė, kad Lenkija savo ruožtu taip pat visomis išgalėmis prisidėtų prie krizinės situacijos suvaldymo. Netiesiogiai kreipdamasis į D. Britaniją, ministras pareiškė, kad „tie, kas nesugeba ar nenori prisijungti, turėtų netrukdyti kitiems veikti laisva valia“. „ES priimami sprendimai nėra Briuselio diktatas, tai yra laisvai sąjungoje dalyvaujančių narių bendro sutarimo rezultatas. Tad pasistenkite, kad jūsų žmonės tai kuo geriau suvoktų“, – atsainią D. Britanijos poziciją kritikavo R. Sikorskis.
Anot ministro, euro zonos griūtis reikštų ne vien ekonominę ES nesėkmę, bet ir pakirstų ES funkcionavimo pagrindus. „Tai nebūtų vien finansinės sistemos žlugimas. Kai įsigalės logika „kiekvienas už save“, tuomet dings ir bet koks pasitikėjimas kitais. Jei euro zona žlugs, sunku patikėti, kad būtų išsaugota ir vieninga sąjungos ekonominė rinka. O tai juk yra ES pagrindas“, – svarstė R. Sikorskis.
Ministro siūlymu, euro zonos žlugimo būtų galima išvengti tik gilesnės integracijos pagalba. Anot politiko, tam reikalinga, jog ES taptų fiskaline federacija su griežtomis taisyklėmis, kurių politinėmis priemonėmis nebūtų įmanoma pažeisti. Europos Centrinis bankas turėtų tapti realiu centriniu banku ir prisiimti griežtesnius skolinimo įsipareigojimus. R. Sikorskis pasisakė ir už tai, kad būtų sustiprinta politinė ES valdžia – ES prezidentas būtų renkamas tiesioginiais rinkimais. Kita vertus, ministro manymu, reikėtų reformuoti ES parlamento veiklą ir sumažinti ES komisarų skaičių.
R. Sikorskio teigimu, didžiausia grėsmė Lenkijai šiuo metu yra ne terorizmas, Talibano režimas ar rusų raketos. Anot jo, Lenkijai, kaip ir visai likusiai Europai, didžiausią grėsmę kelia euro zonos žlugimas. „Ateities kartos mus arba pasmerks, arba įvertins. Esame lemtingų sprendimų kryžkelėje ir negalime išlikti neryžtingi. Tad arba išsaugosime tai, ką taip sėkmingai kūrėme keletą dešimtmečių, arba nusimesime atsakomybę ir leisime, kad visa tai žlugtų“, – užbaigdamas kalbą, euro zonos ir ES perspektyvas įvertino R. Sikorskis.
