Mažiau kylančios kainos ir didesnis darbo užmokestis leidžia prognozuoti, kad vidaus paklausa augs, o lėtėjant anksčiau išskirtinai aukštam eksporto augimui, Lietuvos ūkio plėtra labiau priklausys nuo vidaus paklausos, teigia Lietuvos banko (LB) specialistai.
Tačiau ketvirtadienį pristatydamas naują Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir makroekonomines prognozes LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigė neįžvelgiantis šaltinių, galinčių ženkliai padidinti vidaus vartojimą. Vienas iš veiksnių – vis ta pati emigracija.
Stebuklingų sprendimų nėra
,,Lietuva turi rimtą trūkumą palyginti su kitomis šalimis. Investicijas pirmiausia lemia spontaniškas noras veikti. Jis kyla iš lūkesčių. Bet pirmiausia investuotojas žiūri į rinkos dydžio perspektyvas. Mes galime turėti augančias pajamas vienam gyventojui, bet gyventojų mažėja. Todėl verslininkai pagrįstai kelia vidaus rinkos dydžio klausimą. Todėl ypač regionų verslininkai mato stagnuojančią paklausą ir noras investuoti, didinti gamybinius pajėgumus yra menkas. Nėra noro investuoti, įdarbinti daugiau žmonių, ir dėl to vidaus paklausa yra silpnoka. Lietuva kol kas laikosi ant eksporto variklio, kuris rytoj gali pradėti čiaudėti“, - dalijosi įžvalgomis R. Kuodis, atkreipdamas dėmesį į menkstančias pagrindinio Lietuvos ir kitų Baltijos šalių prekybos partnerio Rusijos galimybes. Anot analitiko, ,,Rusijos ekonomikos lėtėjimas turės įtakos ir kitiems prekybos partneriams“, - prognozuoja analitikas.
,,Paklausa priklauso ne tik nuo to, kiek čia belikę tų vartotojų, bet ir nuo kredito dinamikos. Bet vargu ar norėtume sugrįžti į tuos laikus, kai kreditas buvo pagrindinė varomoji vartojimo jėga (investicijos, pavyzdžiui, į būstą). Darbo našumas auga, darbo užmokesčiai kurį laiką atsilieka, nesame kaktomuša konkuruojantys su kinais, kaip sakykime Europos pietūs, kurie kovoja dėl tekstilės rinkų ir panašių dalykų. Turime pakankamai diversifikuotą ekonomiką“, - aiškina analitikas. Tačiau nepaisant to, analitikas sako nematantis būdų, kurie leistų padidinti vidaus vartojimą artimiausiu metu. ,,Kažkokių stebuklingų sprendimų, kaip padidinti vidaus paklausą, nėra. Kadangi biudžeto padėtis gana įtempta, valdžia matyt nesiryš viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui. Dėl euro įvedimo ir toliau bus nuosaiki politika“, - teigia R. Kuodis. Todėl jis sako manantis, kad šiuo metu nėra realių būdų ženkliai padidinti vidaus paklausą.
Euras – politinis tikslas
,,Euras yra politinis sprendimas. Jie sieks šio tikslo, o pagrindinis kliuvinys yra biudžetas. Lietuva turi mažiausią biudžetą Europos sąjungoje, mes turime didžiulę šešėlinę ekonomiką ir didelio progreso kovoje su ja nėra. Bandoma kažką daryti policinėmis priemonėmis, kurios retai kada padeda. (...) bėdos yra su PVM ir akcizais“, - atsakydamas į Į žurnalistų klausimą, ar po pusantrų metų Lietuva įsives eurą, sakė R. Kuodis. Anot analitiko, bandoma ieškoti vienkartinių priežasčių, bet reikia žvelgti giliau, sakė jis, pridurdamas, kad šalis pribrendo rimtai mokesčių ir viešųjų finansų reformai.
