Nepakankamos kovos priemonės ir teisės aktų spragos leidžia PVM grobstytojams kasmet iš biudžeto pasisavinti 0,5–1 mlrd. litų, teigia Valstybės kontrolė.
„Lietuvoje nežinoma, kokią žalą valstybės biudžetui daro pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai, bet įvairiais vertinimais per metus ji gali sudaryti 0,5 iki 1 mlrd. litų. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) kovos su tokia veika priemonės yra nepakankamai rezultatyvios“, – pranešime spaudai cituojama valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Audito metu nustatyta, kad teisės aktai neužkerta kelio fiktyvių įmonių atsiradimui, o kontrolės ir teisėsaugos institucijos neturi pakankamai informacijos šių įmonių nusikalstamų veikų prevencijai ir kontrolei vykdyti.
Anot auditorių, nėra parengtų bendrų kovos su PVM vengimu ir sukčiavimu priemonių, nėra numatytų tikslų, uždavinių, orientuotų į valstybei padarytos žalos realų atlyginimą. Nepaskirta institucija, atsakinga už statistikos apie valstybei finansiniais nusikaltimais padaromos ir atlyginamos PVM mokestinės žalos rengimą, kaupimą, pokyčių bei tendencijų analizę.
Valstybės kontrolės nuomone, VMI kontrolės priemonės, kovojant su PVM vengimu ir sukčiavimu, yra nepakankamos. Patikrinimų metu papildomai apskaičiuotos PVM sumos ir realiai į biudžetą sumokėtos sumos santykis praėjusiais metais sudarė 30 proc. Bendra PVM nepriemoka didėja.
Audito ataskaitoje pateikiami pavyzdžiai rodo, kad dėl VMI ir FNTT bendradarbiavimo taisyklėse numatytų procedūrų neoperatyviai pradedamas baudžiamasis procesas ir neužtikrinamas efektyvus nusikalstamų veikų tyrimas, todėl valstybė negali išieškoti didelės dalies jai padarytos žalos. Pavyzdžiui, iš analizei atsitiktinai pasirinktų penkių mokestinių VMI patikrinimų, kuriuose buvo apskaičiuota 12,3 mln. litų mokėtinos į valstybės biudžetą sumos, realiai į biudžetą nesumokėta nė lito.
Valstybinių auditorių nuomone, FNTT taikomos priemonės, kovojant su PVM vengimu ir sukčiavimu, taip pat yra nepakankamas. Daugelis tokių tyrimų nutraukiama nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę arba suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
