Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas.
Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų. Vilniuje už tokią sumą pavyktų įsigyti vos vieną kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose.
Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už 5 tūkst. litų nėra pats patraukliausias pirkinys. Už tokią sumą galima būtų įpirkti net trijų kambarių butą, kuris būtų penktame daugiabučio aukšte, tačiau reikalautų kapitalinio remonto.
„Kainų intervalas būtų nuo 5 iki 20 tūkst. litų. Pats brangiausias trijų kambarių būstas su palėpe renovuojamame Akmenės senamiestyje parduotas už 70 tūkst. litų“, - šiek tiek statistikos pateikė pašnekovas.
Ieškoję pigių būstų, nusvilo nagus
NT Naujojoje Akmenėje prieš keletą metų domėjosi net ispanai. Didžiąją dalį jų į Lietuvą atsivežė lietuvės, apsilankiusios jų šalyje.
Nors svetimšaliai iš pat pradžių domėjosi ne pačiais pigiausiais būstais, ilgainiui suprato, kad iš pirmo žvilgsnio pasirodžiusi pigi investicija yra ne tokia jau ir pigi.
To priežastis paprasta – ispanai, savo šalyje gyvenantys be centrinio šildymo, Lietuvoje gavo didžiules sąskaitas už šildymą, jų pabūgo ir puolė ieškoti būdų, kaip greičiau tokį įsigytą turtą parduoti.
„Dabar tie užsieniečiai, turėdami (NT Akmenėje – aut. past.) stengiasi jo atsikratyti. Kai kurie dar laiko, tačiau kiti stengiasi parduoti“, - patvirtino NT ekspertas.
Vienas kitas būstas, anot jo, mieste yra įsigyjamas ir baltarusių, rusų bei ukrainiečių tautybių žmonių, kurie perka būstą norėdami gauti ilgalaikę vizą gyventi kitoje šalyje. Tačiau, kaip tikino „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius, tokie sandoriai tikrai nėra masiški. Iš pačių lietuvių, besidominčių NT pirkimu Akmenėje, belikę tik senesni žmonės.
„Tai yra pensininkai, kurie nori ramaus miestelio apsigyventi. Dabar Naujoji Akmenė yra nemažai tvarkoma, žmonės tai mato, todėl ir nori įsigyti būstą“, - sakė T. Mokasėnas. Jo teigimu, domimasi tik tvarkingesniais būstais, o pigiausius už kapeikas perka nebent vietiniai.
Žemės sklypų gyvenamajam namui statyti užsieniečiai, anot pašnekovo, Akmenėje visai neieško.
„Šitame segmente vienas kitas namas statomas, bet juos ant pirštų galima suskaičiuoti. Tikrai šiuos namus stato ne užsieniečiai, greičiau lietuviai, užsidirbę užsienyje“, - pasakojo NT specialistas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad būstų rinka mieste išlieka ganėtinai silpna.
„Šiuo metu pasiūla yra daug didesnė nei paklausa. Mūsų agentūroje siūlome apie 100 laisvų būstų. Lyginant statistiškai su tuo, kas buvo anksčiau, tai yra daug“, - neslėpė „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius.
Būsto nuoma – tik už komunalinius mokesčius
Visagino savivaldybės mero pavaduotoja Elena Čekienė pasakojo, kad jų miestelyje situacija panaši. Dėl didelės emigracijos, laisvų būstų mieste yra nemažai, tačiau juos pirkti niekas neskuba.
„Ne paslaptis, kad Visaginas po 2011 metų surašymo nelinksmai yra pirmoje vietoje pagal nubyrėjusį gyventojų skaičių. 25 proc. visaginiečių yra išvykusių gyventi kitur, daugiausiai į Vakarų valstybes <..> Žinome, kad yra labai daug pas mus laisvų butų. Net ir dabar, ypač žiemos metu, buvo siūloma nuomotis butą tik už komunalines paslaugas“, - pasakojo E. Čekienė.
Moteris pasakojo, kad jos viena pažįstama rudenį bandė pati parduoti savo butą ir tai padaryti jai buvo ganėtinai sunku.
„Būna netgi tokių pasiūlymų, kad žmogus gali pirkti būstą išsimokėtinai. Tai reiškia, kad jis nusiperka butą, bet sutartį notariškai patvirtina tokią, kad moka už butą išsimokėtinai“, - apie Visagino būstų rinkos realijas pasakojo miesto merės pavaduotoja.
Tikisi miesto pagyvėjimo
Anot E. Čekienės, visas miestas dideles viltis sieja su Visagino atominės elektrinės (AE) statybomis, kurios tikimasi turėtų pagyvinti ir būstų rinką.
„Jeigu, kaip kalbama, apie porą tūkstančių japonų atvyks į miestą, jie turės kažkur gyventi. Tai nėra paprasti Lietuvos žmonės, kurie kartais gali gyventi bendrabutyje. Manome, kad japonai galbūt išsipirktų būstus, galbūt nuomotųsi ir tai be abejonės pagyvintų visą NT rinką“, - neabejojo miesto mero pavaduotoja.
Su Visagino AE pašnekovė siejo ir viltis susigrąžinti išvykusius visaginiečius namo, taip pat galbūt pritraukti lietuvių iš kitų Lietuvos miestų.
„Ignalinos AE savo laiku dirbo 5 tūkst. darbuotojų. Kalbama, kad naujoje Visagino AE, kai jau ji veiks, reikės apie 600-700 darbuotojų, taigi pagal darbuotojų skaičių ji bus mažesnė. Patirtis rodo, kad šalia atominės visada kuriasi daug įmonių, kurios susijusios dalykiniais santykiais“, - sakė pašnekovė, pridurdama, kad galbūt daugiau jaunimo dėl darbo vietos ir mažesnių pragyvenimo kaštų pasirinks Visaginą.
Nors mieste būstų kainos šiuo metu yra nedidelės, E. Čekienė sutiko, kad vykstant atominės statyboms dėl išaugusios paklausos jos gali kiek pakilti. Vis dėlto, ji teigė nemananti, kad jos pasieks tokias aukštumas kaip didmiesčiuose. Ji skaičiavo, kad trijų kambarių butą Visagine šiuo metu galima nusipirkti už 60 tūkst. litų, dviejų – apie 35- 40 tūkst. litų, vieno –15-17 tūkst. litų.
Kol būstų rinka Visagine savo prabudimą sieja su prasidėsiančiomis naujomis statybomis, miesto mero pavaduotoja pasakojo, kad šiuo metu NT mieste nemažai domisi užsienio piliečiai – keletas Peterburgo gyventojų yra nusipirkę butus Visagine ir čia atostogauja vasarą. Taip pat mieste gyvena prancūzas ir amerikietis, vedę visaginietes.
Kainų skirtumai skaičiuojami kartais
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, skirtumai tarp Lietuvos didmiesčių ir provincijos miestų būstų rinkos kainų iš tikrųjų yra didžiuliai.
„Vien tarp sostinės ir mažiausio didmiesčio Panevėžio būstų kainų skirtumas yra dvigubas. Jeigu lygintume didmiesčių grupę su visais mažais miesteliais, kurie skaičiuoja keliolika ar kelis tūkstančius gyventojų, skirtumai jau yra ne procentais, o kartais. Tarp Vilniaus ir mažų miestų, tokių, kaip Naujoji Akmenė ar Skuodas, būstų kainų skirtumai gali siekti ir 10 kartų“, - sakė S. Vagonis.
Savo laiku nelikvidžiausia būstų rinka, anot pašnekovo, pasižymėjo tokie miestai, kaip Naujoji Akmenė ar Didžiasalis, tačiau, bendrai tariant, būstų rinkos gyvybingumas tiesiogiai sietinas su darbo vietų pasiūla.
„NT rinka yra itin susijusi su darbo rinka. Tie miestai, kuriuose bendrovės gali duoti žmonėms darbo, kur mokami didesni atlyginimai, arba bent jau mokami atlyginimai apskritai, yra likvidesni ir jų NT yra paklausesnis, todėl ir kainos didesnės“, - aiškino S. Vagonis.
Vertindamas mažų miestų būstų rinkos ateitį, pašnekovas gerų prognozių dalinti neskubėjo.
„Klausimas, kas laukia tų mažųjų miestelių apskritai, nes viską lemia tai, kiek žmonių ruošiasi juose gyventi ir gyvens ateityje. Ne paslaptis, kad turbūt tik didmiesčiai, tarp jų ir Vilnius, turi teigiamą arba bent jau nulinį gyventojų prieauglį, daugumoje, ypač mažesnių miestelių, žmonių mažėja. Akivaizdu, kad jeigu žmonių mažėja, mažėja potencialių turto pirkėjų ar nuomininkų (nors nuomos rinka mažesniuose miesteliuose yra apskritai mirusi), nieko labai gero tai nelaukia. Netgi ir kylant ekonomikai ir augant žmonių perkamajai galiai kyla klausimas, ar tas ekonomikos pakilimas palies mažesnius miestus“, - retoriškai klausė NT ekspertas.
Užsienio pirkėjus vadina egzotikos ieškotojais
S. Vagonis, kalbėdamas apie užsieniečius, besidominčius Lietuvos mažųjų miestelių pigiais būstais, buvo linkęs tokius pirkėjus priskirti prie egzotikos ieškotojų kategorijos.
„Yra įvairiausių užsieniečių, kurie vartydami skelbimų portalus, staiga pamato, kad butas kainuoja kelis tūkstančius litų, pasiverčia į eurus, gauna kelis šimtus, palygina su nekilnojamojo turto kainomis gimtojoje šalyje ir sumąsto, kad tai yra beprotiškai pigu. Turtui pabrangus keliais šimtais eurų, pelną jau galima skaičiuoti procentais. Bet tai tikrai nėra tendencija. Išsilavinęs pirkėjas puikiai supranta, kad jeigu tu perki daiktą pigiai, kyla klausimas, kodėl jis yra pigus“, - dėstė „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Tokie pirkėjai, anot jo, greičiau yra atsitiktiniai, nes nėra apmąstę savo NT sandorių detalių.
Pašnekovas sutiko, kad egzistuoja ir tam tikras segmentas pirkėjų, ypač iš kaimyninių šalių, kurie dairosi NT dėl kitokių tikslų, pavyzdžiui, siekdami gauti vizas.
„Pavyzdžiui, baltarusiai siekia įsigyti tam tikro NT Lietuvoje vien dėl to, kad palengvėtų jų susisiekimas su Europos Sąjunga (ES). Jų būsto kokybė nedomina, daugumą domina žemiausia NT įsigijimo kaina, t.y. už kiek minimaliai galima būtų įsigyti NT, kad jau toliau būtų galima tvarkytis dokumentus dėl judėjimo iš gimtosios šalies. Iš tikrųjų toks klientas egzistuoja, tačiau tai vėlgi nėra kažkoks masinis reiškinys, skaičiuojamas tūkstančiu sandorių“, - apibendrindamas kalbėjo S. Vagonis.
