Vyriausybės programos punktas, sakantis, kad būtina didinti mokestinės aplinkos pastovumą, anot A. Izgorodino, kertasi su progresinių mokesčių įvedimu. Progresiniai mokesčiai galimai dar labiau sujundintų ir taip nepakankamai pastovią mokestinę aplinką Lietuvoje, kuri stabdo užsienio investicijas. Lietuvoje užsienio investicijos šiuo metu sudaro vos 0,05 proc. BVP, kai kitose Baltijos šalyse jis sudaro 1,7 proc.
Be to, progresinių mokesčių didinimas neskatintų investuoti į savęs tobulinimą, siekį uždirbti daugiau, o tai stabdytų konkurencingumą. O verslo konkurencingumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl auga eksportas. Analitikas baiminais, kad minimalios algos padidinimas sumažintų užimtumą ir sumažintų konkurencingumą, tuo pačiu sumažindamas ir eksportą. Neigiamą įtaką pramonės srityse pajustų kas trečias gamintojas. Minimalaus darbo užmokesčio didinimas išaugintų gamybos kaštus, didėjanti produkcijos savikaina atsilieptų tiek eksportui, tiek vartojimui šalies viduje.
Viešąjame sektoriuje darbo užmokestis didėjo 3 proc., verslo sektoriuje – 2,7 proc. taip pat viešąjame sektoriuje 1 proc. didėjo ir užimtumas. Todėl akivaizdu, kad vyriausybės programos punktas, kuriame numatoma nedidinti darbo vietų viešąjame sektoriuje kol kas nėra įgyvendinamas.
Nerimą taip pat kelią smarkiai auga išlaikytinių dalis populiacijoje, visuomenė sensta ir per paskutinius kelis metus vidutinis lietuvio amžius pasiekė 40 metų, padidėdamas dešimtadaliu. Skaičiuojama, kad 2050 metais 100 dirbančiųjų turės išlaikyti jau 150 nedirbančiųjų.
