Pirmą kartą per 20 metų pagrindinės profsąjungos susibūrė kartu, kad pateiktų bendrus reikalavimus valdžiai.
Lietuvos profesinės sąjungos prieštarauja valdančiosios daugumos ir jos Vyriausybės ekonomikos, finansų ir socialinei politikai ir teigia, kad ji nuskurdino daugumą gyventojų.
Pirmadienį profsąjungų atstovai įteikė 13 reikalavimų Vyriausybei ir Seimui ir teigia laukiantys atsako per 15 dienų, kaip numato įstatymai. Tarp pateiktų reikalavimų yra tokie punktai, kaip minimalios algos didinimas iki 1000 Lt nuo 2012 m. sausio 1 d, naujų darbo vietų kūrimas, valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio peržiūrėjimas, progresinių mokesčių įvedimas, komunalinių paslaugų (šilumos, elektros) ir būtiniausių maisto produktų kainų mažinimas ir daugelis kitų.
„Jeigu reikalavimai bus nepatenkinti, socialinė atskirtis ir skurdas dar labiau didės ir gali būti tokia situacija, kad po žiemos daugiau nei pusė žmonių gyvens žemiau skurdo ribos. To leisti mes negalime“, - surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Artūras Černiauskas (nuotr. Elta)
„Mes manome, kad mūsų Vyriausybė per daug pataikauja kai kurių darbdavių norams. Ir tikrai nesutinkame, kad liberalizavus darbo santykius ir įteisinus Lietuvoje vergovę, Lietuvą užplūs užsienio investicijos“, - pabrėžė Lietuvos darbo federacijos generalinė sekretorė Janina Švedienė.
Janina Švedienė (nuotr. Elta)
Jai antrino ir Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, sakydamas, kad Vyriausybė ne pataikauja, o tarnauja stambiam kapitalui.
„Vyriausybė šiandien ne pataikauja, o tarnauja stambiam kapitalui, tą mes akivaizdžiai matome... Valdžia visai užmiršo socialinio dialogo svarbą, socialinis dialogas yra senas kaip gyvenimas, negalima ignoruoti žmonių – dirbančiųjų“, - sakė K. Juknis.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksas Bružas atkreipė dėmesį, kad visuomenėje itin jaučiamas tam tikrų socialinių grupių išskyrimas aukščiau kitų, tai savo ruožtu veda visuomenę į destrukciją.
Aleksas Bružas (nuotr. Elta)
„Jeigu visuomenėje sistema yra išbalansuota, toliau žengti nebegalima. Jeigu ekonomikoje viskas išbalansuota, tai veda prie kritinių situacijų tarp žmonių. Šiuo atveju išbalansuota yra ne tik ekonomika, bet ir santykiai tarp atskirų grupių. Jeigu vieni yra nuskriausti, kiti - geriau gyvena, visada bus tam tikri pasireiškimai visuomenėje ir ji negalės sutarti“, - teigė A. Bružas.
Anot jo, visi susivienijusių profesinių sąjungų pateikti reikalavimai Vyriausybei ir Seimui veda į visuomenės subalansavimą. „Jeigu nebus balanso, mes visi gyvensim blogai. Jeigu taip ir toliau bus, nežinau, kaip viskas gali baigtis“, - liūdną ateities perspektyvą brėžė profesinių sajungų atstovas.
Pinigų iškeltiems profesinių sąjungų reikalavimams patenkinti, pasak A. Bružo, daug nereikia, svarbu yra lėšų tolygesnis paskirstymas.
„Jeigu jūs įsigilinsite, pinigų šitos sistemos įgyvendinimui daug nereikia, nes yra didžiulis grįžtamasis ryšys iš tų pačių pinigų“, - tvirtino A. Bružas.
Skurdo riba neatitinka pragyvenimo lygmens
Lietuvos darbo federacijos generalinė sekretorė J. Švedienė akcentavo būtinybę valdžiai kovoti su skurdu ir peržiūrėti skurdo lygio rodiklius šalyje.
„Skurdo ribos apskaičiavimas neatitinka mūsų realybės. Iš tikrųjų reikėtų suskaičiuoti vartojimo krepšelį, žmogaus būtiniausias paslaugas ir pagal tai įvertinti skurdo ribą. Skurdo riba, kurią kaip mes žinome sudaro 701 litas, nėra galutinai pagrįstas skaičius, jis nėra teisingas. Vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio kovai su skurdu. Per šiuos pastaruosius metus nuskurdo dar didesnė dalis Lietuvos gyventojų“, - piktinosi A. Švedienė.
Pasak jos, turėtų būti einama link socialinės atskirties ir skirtumų tarp atlyginimų dydžių mažinimo.
„Neturėtų būti toks didelis atlyginimų skirtumas ir neturėtų tokia didelė dalis darbuotojų gauti tik minimalų atlyginimą, - teigė A. Švedienė. - Lietuvos darbdavys, man atrodo, pamiršo moralę, krikčioniškas vertybes. Labai turime daug pavyzdžių, kai darbdaviai nieko nestokoja, tikrai visko turi, bet savo darbuotojus laiko vergais“.
Ragina žmones nebūti pasyviais stebėtojais
Gruodžio 10 dieną profesinės sąjungos planuoja rengti prie Seimo protestą.
„O jeigu Vyriausybė patenkins mūsų prašymus, ar bent jau didžiąją dalį jų, tai gali būti ir padėkos Vyriausybei akcija“, - sakė A. Černiauskas.
Anot jo, profesinės sąjungos bus patenkintos tik tuomet, jeigu visi reikalavimai bus įvykdyti, tačiau jeigu dalis jų bus įvykdyti nedelsiant, o kiti (ypač susiję su tam tikrų teisės aktų keitimu) bus pradėti, sąjungos taip pat laikys, kad susitarimų valdžia laikosi.
Akcija prasidės eisena nuo Seimo Vyriausybės link, kur ir žadama surengti mitingą. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė yra paskaičiavusi, kad aikštėje telpa 2250 žmonių, leidimo paprašyta 2249.
„Žmonės Lietuvoje yra labai kantrūs. Jie užmiršo, kad turi teisę priešintis valdžios veiksmams. Kai kurie žmonės galbūt net turi tikėjimą, kad valdžia kažkada pasveiks ir bus geresnė. To nebus tol, kol nesusiformuos kita jėga, kuri tinkamai vertina Vyriausybės veiksmus“, - sakė K. Juknis.
Anot Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovo Vytauto Bako, lietuviai turėtų rinktis pilietiškumo kelią, būti aktyvesni visuomeninio gyvenimo dalyviai, neleisti valdžiai priiminėti sprendimų, kurie piliečius skurdina.
Vytautas Bakas (nuotr. Elta)
„Trys paskutiniai mūsų reikalavimai (užtikrinti asociacijų, susirinkimų, demonstracijų ir kitų viešosios valios reiškimo būdų laisvę; darbuotojų teisę streikuoti bei rengti referendumus – aut. past.) susiję su tuo, kad valstybė, norėdama išvengti visuomenės depresijos arba revoliucijos, turėtų būti pati suinteresuota pagal pilietines iniciatyvas, žmonių intensyvumą dalyvaujant viešų reikalų tvarkyme, nebūt pilietinės galios indekso uodegoje“, - sakė V. Bakas.
