Daiva Savickienė
Atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje, šiemet planuojama daugiau dėmesio skirti fiziniams ir technologijos mokslams, tačiau ar tai paskatins rinktis šias studijas – nežinia.
Baigusiesiems aukštąsias mokyklas neretai tenka kreiptis į darbo biržą, nes tam tikrų sričių specialistų rinkai nereikia. Valstybė ketina mažinti socialinių mokslų finansavimą ir skatinti rinktis fizinius bei technologijos mokslus, tačiau studentai mano, kad svarbiausia neperlenkti lazdos – rasti pusiausvyrą.
Dairosi į darbo rinką
Mažėjant studentų, vis dėlto neplanuojama mažinti valstybės studijoms skirtos sumos. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad bakalauro ir vientisosioms studijoms šiemet numatoma skirti beveik 30 mln. litų. Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas dėl 2014 metų finansavimo paskirstymo pagal studijų sritis. Jame numatoma didinti finansavimą fiziniams ir technologijos mokslams, ypač informacinių technologijų studijoms. Jiems atiteks apie 40 procentų priėmimui į aukštąsias mokyklas skirtų lėšų, o pernai buvo dešimčia procentų mažiau.
Daugiau lėšų numatoma skirti ir biomedicinos studijoms. Atsižvelgiant į specialistų darbo rinkoje perteklių numatoma mažinti socialinių mokslų, tokių kaip verslo ir vadybos, teisės, finansavimą. Sudaromos sąlygos daugiau studentų priimti į visuomenės saugumo, žemės ūkio, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes.
Ministerija skaičiuoja, kad šiemet valstybės finansavimą galėtų gauti 15,5 tūkst. studentų: 14,4 tūkst. pirmakursių gautų studijų krepšelius, o daugiau nei tūkstantis – tikslinį finansavimą ir studijų stipendijas. Tad šiemet valstybės finansuojamos vietos universitetuose ar kolegijose galėtų tikėtis apie pusė stojančiųjų. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo gerokai didinti lėšas, skiriamas tiksliniam studijų finansavimui. 2014 metų valstybei būtinoms specialybėms numatoma skirti beveik 60 procentų daugiau nei pernai.
Renkamasi dar mokyklos suole
Kiek tai pagelbės pritraukti studentus į tam tikras studijų kryptis, kol kas sunku pasakyti. Tuo labiau kad tiksliuosius mokslus sunkiau mokytis ir ne kiekvienas to nori ar sugeba. Manoma, kad apie pusę procento turėtų ūgtelėti pasirinkusiųjų tiksliuosius mokslus, tačiau tai tik spėjimas.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas sako, kad reikėtų pažiūrėti, ką moksleiviai renkasi mokyklose, tai yra kokius dalykus nori mokytis, kokius egzaminus laikys. Kitaip tariant, kuriuos dalykus A lygiu mokytis, kuriuos B, o kurių nesimokyti. Kol kas nėra žinoma, ką pasirinks dešimtokai.
P. Baltoko manymu, sveikintina, kad bus skiriama daugiau dėmesio tiksliesiems mokslams. Kita vertus, nereikėtų peržengti ribos ir susitelkti vien į tuos dalykus. Būtina rasti pusiausvyrą.
Kol kas abiturientai renkasi, kurių dalykų egzaminus norėtų laikyti, tad informacijos nėra. Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Akvilija Aleliūnienė pažymi, kad abiturientai jau kurį laiką gal truputį daugiau orientuojasi į tiksliuosius mokslus, tačiau pavadinti tai tendencija dar būtų sunku. Jaunimas renkasi matematiką, chemiją, fiziką ne pirmumo teise – po visų kitų dalykų egzaminų. Matematikos ne vienam reikia stojant į medicinos krypties mokslus.
Kadangi studijų kryptyse reikalaujami dalykai nesikeičia, ji mano, kad ir šiemet tendencijos liks tos pačios – populiariausi bus matematikos, istorijos, anglų kalbos egzaminai.
Po pirmų studijų metų studentas turi galimybę keisti studijų kryptį. Pasak A. Aleliūnienės, jau kurį laiką svarstoma, ar nevertėtų ir matematikos egzamino padaryti privalomu. Jos manymu, tai gal ir nebūtų blogai. Tikslumas, tikslus mąstymas reikalingi ne tik visose studijų kryptyse, bet ir gyvenime.
Ne patys stipriausi
Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto direktorius Žilvinas Bazaras mano, kad valstybės parama tam tikriems mokslams turėtų efektą. Pavyzdžiui, prieš keletą metų nusprendus gerinti demografinę padėtį, priemonės, kurių buvo imtasi, pagerino situaciją. Tad direktorius tikisi, kad taip nutiks ir dabar.
„Regionuose trūksta gerai besimokančių studentų valstybės paramai panaudoti“, – neslepia Ž. Bazaras. Vadinamuosius krepšelius gauna apie 25–30 procentų studentų, nes konkursinis balas yra gana žemas. Sumažėjo ir besimokančiųjų. Ž. Bazaro teigimu, didelė problema mieste – darbo pasiūla. Siūlomos darbo vietos neretai nėra finansiškai patrauklios.
Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad šiemet šalyje nebus reikšmingų darbo rinkos pokyčių. Ketinama įregistruoti panašiai tiek pat darbo pasiūlymų kaip ir pernai – apie 220–240 tūkst. Teritorinėse darbo biržose numatoma įregistruoti vidutiniškai po 23–25 tūkst. bedarbių per mėnesį, tai yra 4,5–5,5 procentais mažiau nei pernai.
Bus paklausiausi pardavimo vadybininkai, buhalteriai, IT specialistai, pardavimo agentai, statybos inžinieriai, gydytojai ir siuvimo technologai. Darbdaviams reikės ir kvalifikuotų darbininkų – pardavėjų, tarptautinių reisų vairuotojų, virėjų, siuvėjų, plataus profilio statybininkų, suvirintojų, padavėjų ir barmenų.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, sunkiausiai šiemet darbo ras teisininkai, socialiniai darbuotojai, pradinio ugdymo mokytojai, darželių auklėtojai, ekonomistai, psichologai, socialiniai pedagogai, kineziterapeutai, administratoriai. Mažos įsidarbinimo galimybės prognozuojamos ir taksi, furgonų, krautuvų vairuotojams, kirpėjams, manikiūrininkams, kosmetologams ir floristams.
Daugiausia naujų darbo vietų šiemet bus įsteigta paslaugų ir pramonės sektoriuose – po 53,3 ir 30,7 proc.
Tačiau šiuose sektoriuose likviduojamų darbo vietų taip pat bus daugiausia ir sieks atitinkamai po 60,8 ir 24,5 proc.
Prognozuojama, kad naujomis darbo vietomis dažniausiai džiaugsis žmonės iš didžiųjų miestų apskričių – jose bus sukurta net 71 procentas naujų darbo vietų. Daugiausia naujų darbo vietų ir didžiausias teigiamas balansas numatomas Vilniaus ir Kauno apskrityse.
