Lietuvos banko duomenimis, 2014 metais II pakopos pensijų fondai uždirbo 7,8 proc., o III pakopos – 7,3 proc. Pirmųjų turtas padidėjo maždaug penktadaliu, iki beveik 1,9 mlrd. eurų, o antrųjų – daugiau nei ketvirtadaliu, iki 47,5 mlrd. eurų.
„Nerealiai gerai, tai buvo išskirtiniai metai. Be to, nebuvo infliacijos, o tai reiškia, kad tiek realiai ir buvo uždirbta“, – 2014-ųjų rezultatus apibūdino SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Tokios investicijų grąžos turėtų pavydėti Belgijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos gyventojai. 2014 metų Europos finansinių paslaugų vartotojų federacijos (EFPVF) ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2000 metų reali pensijų fondų grąža (atsižvelgus į infliaciją) šiose šalyse dažniausiai buvo neigiama.
Ispanijoje nuo 2000 iki 2013 metų pensijų fondai prarado 1,2 proc. turto. Didžiojoje Britanijoje privačiai pensijai kaupiantys gyventojai nuo 2000 iki 2012 neteko 0,7 proc. savo pinigų.
EFPVF parodė, kad nemažą iš investicijų gaunamos grąžos dalį fondai per aptarnavimo mokesčius atsiriekia sau.
Svarbu turėti alternatyvą
Vasario viduryje surengtoje SEB spaudos konferencijoje buvo pristatytas Baltijos šalių pasirengimo pensijai rodiklis. Lietuvai teko 3,3 iš 10, Latvijai – 2,9, o Estijai – 3,6.
Pasak J. Varanauskienės, žemi rezultatai rodo, kad lietuviai skeptiškai vertina savo galimybes sukaupti pensijai ir nesidomi, kaip tai galima būtų padaryti.
„Sudėtingiausia, kad pensijai kaupiantys žmonės nori pamatyti, kaip pagal siūlomas sistemas sekėsi sukaupti kitiems, o tokių pavyzdžių Lietuvoje beveik nėra“, – sakė finansų ekspertė.
LRT.lt pasiteiravus, ar pavyzdžiai iš kitų Europos šalių rodo, kad kaupti privačiai vis dėlto neapsimoka, J. Varanauskienė paaiškino, jog viskas priklauso nuo, kokios yra alternatyvos.
„Žmonės tiesiog nemato, kad senatvėje galima gyventi ne tik iš valstybės mokamos pensijos, bet ir iš savo santaupų. Turi būti alternatyvus pajamų šaltinis – savarankiškai sutaupyti pinigai. Galima investuoti į nekilnojamąjį turtą ar dar kur nors, galima kaupti pensijų fonde“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad į EFPVF nagrinėjamą laikotarpį pateko ir kriziniai 2009–2010 metai, o iki 2008-ųjų, jos manymu, grąža turėjo būti teigiama.
Taip gerai ilgai nebūna
J. Varanauskienės teigimu, artimiausiu laikotarpiu tokio didelio pelno, kaip 2014 metais, tikėtis nereikėtų. „Taip gerai nebebus, bus šiek tiek blogiau“, – spėjo ji, bet nesiryžo prognozuoti, kokių rezultatų būtų galima tikėtis šiemet.
Nuo prognozių susilaikė ir finansų patarėjo įmonės „Gerovės valdymas“ gerovės valdytojas Vilius Oškeliūnas, tačiau paaiškino, kad investicijų grąža priklauso nuo fondų investavimo strategijos.
„Pelnas priklauso nuo to, kaip fondai paskirsto savo investicijas tarp turto klasių ir kaip pavyksta nuspėti, kurios iš jų brangs, o kurios – ne“, – kalbėjo V. Oškeliūnas.
Finansų eksperto teigimu, iš vienais metais pasiekto 7–8 proc. uždarbio ilgalaikių prognozių apie tai, kaip Lietuvos pensijų fondams seksis ateityje, daryti negalima.
