Pritrūkote pinigų ir nesinori skolintis? Pasirodo, yra originalių būdų užsidirbti greitai ir neįdedant daug pastangų. „Ekonomika.lt“ rado skelbimą, kuriame siūloma susituokti su užsienio šalies piliečiu ir iškart gauti 4 tūkst. litų.
Viename skelbimų puslapyje prie darbo pasiūlymų galima rasti gana originaliai apibūdinamas pareigas „Valdymas, organizavimas, žmona“. Skelbėjas laužyta lietuvių kalba teigia ieškantis merginų, norinčių susituokti su ne Europos šalių piliečiais.
Anot skelbimo, „reikia tik nueiti su juo į santuokų rūmus, išmokti ištarti jo vardą“ ir už tai iškart bus sumokama 4 tūkst. litų. Dar papildomi 8 tūkst. litų žadami už kiekvienus metus, praleistus santuokoje.
Tiesa, tikrųjų žmonos pareigų atlikti nereikės, nes skelbėjas žada, kad būsimasis vyras iškart išvažiuos iš šalies. Skelbime pabrėžiama, kad „čia jokio kriminalo nėra“. Vis dėlto kai „Ekonomika.lt“ pabandė susisiekti su skelbimo autoriumi ir plačiau pasidomėti siūlomomis santuokos sąlygomis, jo telefonas buvo išjungtas. Matyt, idealią kandidatę skelbėjas jau rado.
Emigrantams įprasta
Emigrantų forumuose šia tema diskutuojama gana aktyviai. Akivaizdu, kad fiktyvios santuokos su trečiųjų šalių piliečiais tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija yra gerokai didesnė problema nei Lietuvoje. Forume net galima sulaukti praktinių patarimų, kaip geriau tokias paslaugas teikti apsaugant finansinius savo interesus.
„Pažįstu žmogų, kuris siūlo Europos Sąjungos (ES) piliečiams fiktyvias santuokas su Indijos piliečiais, – teigia vienas diskusijų dalyvis. – Siūloma suma – apie 3 tūkst. svarų (apie 13 tūkst. litų), tačiau neatmetu galimybės, kad realiai galima gauti daugiau, nes tokia suma siūloma iš provincijos atvykusiems žmonėms, kuriems, anot organizatoriaus, tai turėtų būti nemaži pinigai. Kai kalbama apie 10 tūkst. svarų (daugiau nei 42 tūkst. litų) viršijančias sumas, manau, tai visiškai realu, nes norintis atvykti sumoka konkrečią sumą, o sandėrio dalyvis gauna mažiau, nes reikia ir tarpininkams uždirbti.“
Jam pritaria ir kita dalyvė. Ji teigia, kad fiktyviai susituokti su arabu buvo siūloma jos draugei: „Buvo siūloma 10 tūkst. eurų (34,5 tūkst. litų), nes arabui reikėjo ES paso. Mergina buvo protinga – atsisakė, nes jei tampi arabo žmona, esi jo nuosavybė ir apie jokią laisvę ar skyrybas nereikia nė svajoti. Draugei atsisakius, jai dar ilgai skambino ir telefonu grasino, tai kas būtų buvę, jei ji būtų sutikusi tuoktis?“
Padėtį suvaldo
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinama Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vedėja Violeta Rožkovienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje fiktyvios vedybos nėra masinis reiškinys, todėl specialistams kol kas sekasi valdyti situaciją. V. Rožkovienė sako ir pati mačiusi tokių skelbimų, kuriuose siūloma fiktyviai susituokti, bei neatmeta galimybės, jog kai kuriems šalies piliečiams tai yra būdas „prisidurti“.
„Jeigu yra tokių skelbimų, vadinasi, kažkas suinteresuotas, – svarsto ji. – Mūsų skyrius nagrinėja užsieniečių prašymus laikinai gyventi Lietuvoje. Norėdami gauti šį dokumentą jie turi savo prašymą pagrįsti: vienas iš įstatyme numatytų pagrindų yra santuoka su Lietuvos piliečiu arba nuolat mūsų šalyje gyvenančiu užsieniečiu. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad išduodant tokį leidimą santuokos pagrindu turi būti įvertinta, ar ji nėra fiktyvi.“
Tad, regis, lengvas būdas užsidirbti pinigų iš fiktyvios santuokos su užsieniečiu iš tiesų gali apkarsti: jei migracijos pareigūnams kyla įtarimas ir pavyksta įrodyti, kad žmonės susituokė tik dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, pastarojo pareigūnai neišduoda. V. Rožkovienė pasakoja, kad nepavykus įrodyti santuokos fiktyvumo įtarimų išduodant leidimą, šeima gali būti patikrinta vėliau. Tad nusprendusiems fiktyviai susituokti su užsienio piliečiu tokiu atveju dar tektų suvaidinti ir šeiminę idilę ne tik pareigūnams, bet ir kaimynams ar artimiesiems.
„Tikrinamos ne visos santuokos: įtarimų nekelia seniai susituokę asmenys, turintys vaikų ir pan. – pasakoja Migracijos departamento atstovė. – Jei laikinas leidimas gyventi Lietuvoje išduotas, bet kilo įtarimų, apklausiami kaimynai, migracijos tarnybos darbuotojai aplanko šeimą, jie turi atsakyti į vienodus klausimynus. Kartais įtarti, kad santuoka fiktyvi, sudėtinga, nes užsienietis pateikia dokumentus per ambasadą ar pan.“
Jei dėl fiktyvios santuokos užsienietis netenka leidimo gyventi mūsų šalyje, lietuviui jokia atsakomybė negresia.
„Buvo pasvarstymų, kad galbūt reikėtų nustatyti baudas, tačiau kol kas Lietuvos piliečiams negresia atsakomybė už fiktyvias santuokas, – teigia V. Rožkovienė. – Kita vertus, jos nėra sudaromos kasdien, tai ne masinis reiškinys, nes pas mus nėra toks didelis užsieniečių srautas kaip kitose valstybėse. Tačiau su tokia problema susiduria visos šalys.“
FAKTAI: Užsieniečiai Lietuvoje
Kasmet išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje santuokos pagrindu prašo apie 3 tūkst. asmenų
Jei pareigūnams kyla įtarimų, kad santuoka sudaryta fiktyviai, jie laikino leidimo gyventi šalyje neišduoda arba panaikina jau turimą
2008 m. buvo 5 tokie atvejai, 2010 m. – 21, 2011 m. – 19
Šiuo metu atsakomybė už sudarytą fiktyvią santuoką Lietuvos piliečiui nenumatyta
Lietuvoje santuokos fiktyvumą įrodo ir ją anuliuoja teismas
Straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (Nr. 17 (79) gegužės 7-13 d.
