Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink skelbia pradedanti naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. Kartų su kitomis 7 Europos šalimis, Lietuva pradeda siūlyti momentinius mokėjimus.
„Mokėjimai atliekami realiu laiku, nereikia kalbėti apie savaitgalius kai mokėjimai nebeveikia ar švenčių dienas. 24 valandas, 365 dienas per metus, mokėjimai gavėjo sąskaitą pasieks per kelias sekundes.
Tai palies tiesioginius finansų rinkos dalyvius, institucijas, bet tai ir produktas orientuotas į vartotojus. Dabar vykdomi beveik 500 mln. mokėjimų, kurių vertė 200 mlrd. eurų ir vienam gyventojui tenka 156 mokėjimai. Iki 2020 norima paskatinti elektroninius mokėjimus ir, kad perliptų 300 skaičių vienam gyventojui.
Žmogus gali turėti mobilų telefoną ar kitą priemonę, ateina pas prekybininką, įvyksta apsikeitimas duomenimis. Paliekama rinkai nuspręsti, ar tai bus QR kodu, ar kitaip identifikuojamas gyventojas. Gavėjas pinigus gauna iš karto, o ne po kelių dienų. Ir gali juos iškarto panaudoti kitoje veikloje.
Pavyzdžiui, nueinu į kirpyklą ir prisimenu, kad neturiu grynųjų pinigų. Kortelės gal nepriima. Tai klausiu, ar turite mobilų telefoną, kur galiu atlikti pavedimą. Kirpėja iš karto pamato, kad pavedimas įvykdytas. Turguje ta pati situacija. Neturite grynųjų, tiesiog pervedate telefonu iš karto pirkėjui“, - kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
M. Jurgilas prideda, kad tokia paslauga vartotojui atsieis pigiau, o vėliau, kuomet tokia paslauga plėsis, M. Jurgilas tikisi, kad mokėjimai apskritai bus nemokami. Tačiau tiksli kaina priklausys nuo kiekvieno komercinio banko atskirai, priklausys nuo to, kiek jiems reikės investuoti į sistemų adaptavimą.
„Siekiamybė, kad šią paslaugą teiktų kuo daugiau mokėjimo paslaugų teikėjų. O tai, viliamasi, ir lemtų mažesnę mokėjimų kainą. Kuo anksčiau ir kuo daugiau bankų bei kitų mokėjimo paslaugų teikėjų bus pasirengę momentiniams mokėjimams, tuo greičiau ir plačiau jų klientai galės naudotis naujos kokybės paslauga. Diegiant šiuolaikines technologijas ir į mokėjimo paslaugų rinką ateinant naujiems dalyviams, tikimės didesnės mokėjimo paslaugų teikėjų konkurencijos ir gerokai greitesnių bei patogesnių mokėjimų už mažiausią įmanomą kainą vartotojams. Tikimasi, kad bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai sutars dėl bendro techninio sprendimo, kuris duotų naudą kiekvienam mokėjimo paslaugų teikėjui ir visai rinkai apskritai“, – kiek anksčiau tv3.lt sakė M. Jurgilas.
„Kaštai kiekvienam bankui skirtingi, tad reikės su kiekvienu atskirai kalbėti“, - pridėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Be to jis pridėjo, kad kad momentiniai mokėjimai ne tik padės sumažinti kainą, bet ir pritrauks įmones iš kitų šalių. Tai reiškia naujas darbo vietas.
Trys didieji bankai sako taip. Kada vartotojai pasinaudos?
Siekdamas paskatinti didžiuosius šalies bankus kuo greičiau pradėti teikti momentinių mokėjimų paslaugą šalies gyventojams, Lietuvos bankas su trimis didžiausiais šalies bankais pasirašė memorandumą dėl šios paslaugos teikimo klientams.
„Tikimės, kad bankai momentinių mokėjimų paslaugai skirs prioritetinį dėmesį ir išteklius, kad vartotojai kuo anksčiau pervestas lėšas galėtų gauti nedelsiant, įskaitant ir švenčių bei poilsio dienas“, – sako M. Jurgilas.
„SEB, „Luminor“ Ir „Swedbank“ kartu su Lietuvos banku pasirašė memorandumą dėl momentinių mokėjimų plėtros Lietuvoje. Bankai įsipareigoja ne vėliau nei 2019 m. rudenį tiek priimti, tiek išsiųsti momentinius mokėjimus. Prie šių bankų prisijungė „Citadele“, „Danske Bank“ ir „Šiaulių bankas“ kurie užtikrins galimybę priimti tokius mokėjimus“, - pridėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Bankai gali pasirinkti, kuriame nuotolinės bankininkystės kanale (pavyzdžiui, per mobiliąsias programėles ar interneto banką) ir kuriems klientams (gyventojų tarpusavio mokėjimams ar (ir) verslo subjektų tarpusavio mokėjimams) teiks šią paslaugą. Kiekvienas bankas sprendimus dėl paslaugos diegimo priims atsakingai įvertindamas klientų poreikius.
„Momentiniai mokėjimai yra perspektyvi ir klientams reikalinga paslauga, todėl prisijungiame prie Memorandumo ir įsipareigojame per dvejus metus nuo jo pasirašymo datos pasiūlyti savo klientams momentinius mokėjimus”, - teigė tv3.lt atsiųstame pranešime SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnis.
Šiaulių bankas pranešė, kad jau ruošia savo infrastruktūrą šiai paslaugai. Numatoma, kad tokius mokėjimus banko klientai galės priimti greičiau nei po metų.
„Šis pažangus mokėjimo būdas suteiks klientams dar daugiau laisvės tais atvejais, kai svarbus lankstumas ir greitis. Piniginiam pervedimui užtrunkant vos kelias sekundes, gautomis lėšomis iškart bus galima disponuoti. Momentiniai mokėjimai praplės Šiaulių banko siūlomų mokėjimo paslaugų įvairovę ir skatins elektroninius atsiskaitymus“,- sako Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.
Šiuo metu CENTROlink paslaugomis naudojasi keliasdešimt mokėjimo paslaugų teikėjų, tarp jų Citadele, Medicinos, Šiaulių bankai, kredito unijos, taip pat per Lietuvos banko infrastruktūrą prieigą turi šalies ir užsienio nebankinio sektoriaus dalyviai – „Contis Group“, Elektroninių mokėjimų agentūra, „Paysera“, „Perlo paslaugos“, „Revolut“ ir kitos. Lietuvos bankui šią paslaugą įdiegti atsiėjo apie 600 tūkst. eurų.
Įprastais mokėjimais pervestų lėšų įskaitymas gali užtrukti iki kelių dienų, jei mokėtojo ir gavėjo sąskaitos yra skirtingose mokėjimo paslaugų įstaigose, pavyzdžiui, lėšų pervedimą atlikus penktadienį vakarop, gavėjas jas gautų tik pirmadienį.
Klausimų kelia saugumo reikalavimai
M. Jurgilas konferencijoje teigė, kad mokėjimai bus pastatyti ant naujos infrastruktūros, saugios sistemos ir atitiks visus saugumo standartus. M. Zalatoriu teigimu, šis procesas, kol paslauga bus paleista, užtruks būtent dėl saugumo reikalavimų. Dėl to artimiausiu metu vyks diskusijos, kaip tikslingai identifikuoti žmogų, kuris ir siunčia mokėjimą.
Kiek anksčiau tv3.lt rašė, jog IT bendrovės „Avedus“ generalinė direktorė Vilma Škarnulytė neabejojo, kad saugumo užtikrinimas bus vienas didžiausių iššūkių, nes paslaugos teikėjai turės ne tik sukurti saugų sprendimą, bet ir numatyti galimą vartotojų elgseną, įvertinti telefono aparatų saugumo spragas, atskirti verslo ir gyventojų poreikius.
V. Škarnulytė teigė, kad saugumo aspektų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, yra nemažai. Pasak ekspertės, pirmiausia būtina atskirti bendro pobūdžio saugumo grėsmes, tokias kaip mokėjimų programėlės patikimumas ar duomenų perdavimo kanalo ir duomenų bazių saugumas, bei įvairias šalutines rizikas, kurių paslaugos teikėjai negalės valdyti: pavojus, susijusius su telefonų, slaptažodžių vagystėmis, mobiliųjų įrenginių gamintojų paliktomis saugumo spragomis ir t.t.