„Iniciatyvos priemonės tikslas yra komunikacinės. To tikslas yra suvesti vienus su kitais. Darbdaviai jau turi kriterijus, teik nuotolinio darbo galimybes ir panašias priemones. Tiesiog reikia tai atviriau pažymėti“, – antradienį iniciatyvos pristatymo renginio metu teigė N. Morozaitė-Rasmussen.
„Esame užsibrėžę tikslą nutiesti visus įmanomus tiltus užsienyje gyvenantiems lietuviams. Siekiame sudaryti geriausias sąlygas jiems sugrįžti į Lietuvą, o plačios karjeros galimybės bei kasmet augantys atlyginimai yra viena iš paskatų tai padaryti. Į šią iniciatyvą aktyviai įsitraukė šalies įmonės, startuoliai. Svarbu ir tai, kad ši iniciatyva prisidės prie visos tarptautinio įdarbinimo kultūros mūsų šalyje gerinimo“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot viceministrės, norinčios prisijungti prie iniciatyvos įmonės kviečiamos Užimtumo tarnybos interneto svetainėje užpildyti registracijos formą. Tada, atitikus 3 iš 5 nustatytų kriterijų jos gaus diasporai draugiško darbdavio ženklelį, o tai, kad įmonė pasiruošusi įdarbinti tokius asmenis bus pateikiama per svetaines su kuriomis bendradarbiauja tarnyba.
Tarp pristatytų kriterijų, kuriuos turi atitikti įmonės, – galimybė darbo pokalbį, darbuotojo atranką atlikti ir darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, tarpkultūrinė darbo aplinka, atvira ir įtrauki darbo atmosfera. Taip pat sklandus įvedimo į darbą procesas, kuris apima ir pagalbą persikeliant ir integruojantis Lietuvoje ir darbo aplinkoje.
Pastaruosius ketverius metus iš eilės į Lietuvą sugrįžta daugiau tautiečių, negu išvyksta. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. į Lietuvą grįžo 17,5 tūkst. piliečių.