Šeštadienio vakarą LGBT naktiniame klube „SOHO Club“ vykusių debatų metu liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartojo, kad „laisviečiai“ padarė klaidą, susiedami partnerystės klausimą išskirtinai tik su savo politine jėga. Tuo metu į Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės kaltinimus koalicijos partneriams sureagavęs opozicijos atstovas, „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pažymėjo – „laisviečių“ lyderė jam primena Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovą Ramūną Karbauskį.
Debatų metu diskutuojant apie tai, kaip būsimas parlamentas ketina apsaugoti tos pačios lyties tėvų šeimose augančius vaikus, Liberalų lyderė pažymėjo – pirmiausiai reikia išspręsti partnerystės instituto klausimą. Be šio žingsnio, akcentavo V. Čmilytė-Nielsen, bet kokios diskusijos apie tolimesnius sprendimus atneš tik dar daugiau pasipriešinimo visuomenėje.
„Jei mes norime, kad judėtume link to, kad nebebūtume baltos varnos tarp Europos Sąjungos valstybių, partnerystė yra žingsnis numeris vienas. Kuo daugiau mes kalbėsime apie įsivaikinimą, tuo mes labiau nutoliname partnerystės įstatymo priėmimą. Deja, šiandien realybė yra tokia, nes tie oponentai, kurie naudojasi ir išnaudoja kiekvieną pretekstą gąsdinti, žaisti žmonių baimėmis – jie tą naudoja“, – apgailestavo politikė, pažymėdama, kad „anksčiau ar vėliau šie klausimai turės būti išspręsti“.
Savo ruožtu Laisvės partijos lyderė A. Armonaitė pastebėjo, kad LGBT bendruomenės atstovai, auginantys vaikus, susiduria su praktinėmis problemomis kasdieniame gyvenime – pavyzdžiui, pasiimant savo atžalas iš darželių ar pan. Ji pabrėžė – yra teisinių kelių, kaip spręsti tokius iššūkius, ir žengti iki santuokos lygybės.
„Kiekvieną dieną Seime reikia iš naujo rasti jėgų kaip atstovėti šitą lygiateisiškumą“, – kalbėjo ji, akcentuodama, kad absoliučiai visi Laisvės partijos atstovai Seime palaiko LGBT darbotvarkę.
V. Čmilytė-Nielsen: idealizmas neturi būti dviveidiškas
V. Čmilytė-Nielsen netruko sureaguoti į A. Armonaitės pasisakymus – nors gyrė koalicijos kolegės idealistiškumą, liberalė paragino „laisviečius“ nesielgti dviveidiškai. Anot jos, Laisvės partijos siekis pasisavinti LGBT klausimus nepadeda išspręsti šių svarbių žmogaus teisių problemų.
„Aš šiaip visada žaviuosi politikais, kurie yra tokie idealistiški. Bet tame idealizme neturėtų būti dviveidiškumo. Jūs turėjote kandidatę į Elektrėnų rajono merus, Silvą Lengvinienę. Savo frakcijos narę – dabar ji jau tokia nebėra. Bet prieš 2023 m. savivaldos rinkimus, likus porai dienų, ji parašė įrašą, kuriame pasakė – žiūrėkite, štai čia yra Viktorija Čmilytė-Nielsen, ji yra partnerystės veidas Seime. Tai kas yra partnerystės veidas Seime?“ – kėlė klausimą Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
„Šiuo įrašu džiaugiuosi, aš jį saugau, nes aš manau, kad esu bent vienas iš partnerystės veidų Seime. Ir tuo didžiuojuosi. Bet niekada viena partija neįgyvendins tokio klausimo ir jo pasisavinimas yra noras ištęsti procesą iki negalėjimo. Ir aš tiktai tuo tikiu ir aš manau, kad tai yra žala partnerystei“, – savo poziciją išdėstė V. Čmilytė-Nielsen.
A. Armonaitė stebėjosi V. Čmilytės-Nielsen pareiškimais, nurodydama, kad daugiausiai dėl LGBT teisių kovojusi Laisvės partija galiausiai yra apkaltinama dėl to, jog partnerystė taip ir liko neįteisinta.
„Įdomu yra tai, kad politinė jėga, kuri bando nuosekliai vienintelė išspręsti (...) problemą, lieka kalta“, – kalbėjo Laisvės partijos lyderė.
A. Armonaitė: Laisvės partija yra palikta viena
Politikėms diskutuojant, kad yra tikrasis partnerystės veidas Seime, į liberalės klausimą A. Armonaitė atkirto kitu klausimu – kodėl V. Čmilytė-Nielsen nedalyvavo vasarą vykusiose LGBT eitynėse.
„Tai kas jums trukdė, Viktorija, šią vasarą ateiti į Pride‘ą? Kas trukdė konservatorių lyderiams ateiti į Pride‘ą? Kas jums visiems trukdė? Ne Laisvės partija, tikriausiai. Galima ateiti ir tapti dalininku šio klausimo, šio sprendimo. Bet Laisvės partija yra palikta viena“, – sakė A. Armonaitė.
„Tai yra melas“, – netruko atsakyti V. Čmilytė-Nielsen.
„Aš labai vertinu visą palaikymą, kurį demonstruoja Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga (...). Bet sutikite – kai jūs demonstruojate palaikymą, jūsų partijos nariai tam ir trukdo. Nuimkime 4 Liberalų sąjūdžio (balsus – ELTA) prieš, nuimkime bent 2 Tėvynės sąjungos prieš, priimsime partnerystę. Jau nebešnekėtume iš viso apie šitą klausimą“, – pabrėžė „laisvietė“.
Visgi, Liberalų lyderė atkreipė dėmesį – net ir visiems jos politinės jėgoms atstovams šiame Seime balsuojant už civilinę sąjungą, to nebūtų pakakę klausimui išspręsti.
„Pride‘as, kuriame buvo Laisvės partijos reklama – na, sutikite, tai nėra tas Pride‘as, kuris padeda išspręsti partnerystės klausimą“, – atgal atsakė V. Čmilytė-Nielsen, primindama į koalicijos partnerius nukreiptus Laisvės partijos plakatus LGBT eitynėse.
Kritikos Laisvės partijai negailėjo ir kitų partijų atstovai: A. Armonaitę lygino su R. Karbauskiu
Debatuose dalyvavęs konservatorių atstovas Žygimantas Pavilionis sureagavo į parlamentarių ginčą ir sukritikavo Laisvės partiją – anot jo, yra ir kitų būdų įtikinti kolegas dėl partnerystės klausimo svarbos, ne tik žygiuojant eitynėse.
„Yra įvairūs būdai kalbėtis – yra bandymas koridoriuose šnekėtis su žmonėmis. Tokių pokalbių nelabai ir buvo“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.
Dėl nepakankamo ryžto „laisviečiams“ pastabų turėjo ir socialdemokratas Liutauras Gudžinskas.
„Jūs, Laisvės partija, turėjote svertus derybose pareikalauti, kad Vyriausybės programoje tai (partnerystės klausimas – ELTA) būtų įtvirtintas. Bet kažkur tas principingumas išgaravo. Jūsų principingumas daugiausiai buvo dėl mokesčių – ir jūs ten daužote lėkštes Vyriausybėje“, – pastebėjo Lietuvos socialdemokratų partijos narys.
Tuo metu buvusiam „valstiečiui“, demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovui T. Tomilinui A. Armonaitės retorika priminė Ramūno Karbauskio elgesį.
„Nepriimkite, Aušrine, kaip įžeidimo, bet jūs man primenate Ramūną Karbauskį. Jis susifokusavo į vieną klausimą, visus aplink išvadino niekšais, suprimityvino savo partiją iki vieno tikslo – kovoti su vėjo malūnais ir t.t.“, – sakė opozicijos atstovas.
„Taip, galima toliau pumpuoti savo burbule tą neapykantą kitiems, bet reikia kartais ir tiltus tarp tų burbulų kurti“, – pridūrė jis.
Šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turėtų balsuoti dar kartą. Visgi panaši, kad šios kadencijos Seime reikiamo palaikymo, kad įstatymas būtų priimtas, nėra.
Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
ELTA primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
