Dėl finansų krizės vis daugiau Europos Sąjungos (ES) vyriausybių palaiko mintį apmokestinti bankus. Europos Komisija pateikė pirmą konkretų pasiūlymą šį apmokestinimą suderinti. Nenustačius visoje ES taikomų taisyklių galėtų būti iškraipyta skirtingų valstybių bankų rinkų konkurencija ir pasunkėti valstybių bendradarbiavimas prasidėjus naujai krizei.
Pagal Komisijos planą, pajamos iš bankų mokesčių patektų į vyriausybių įsteigtus fondus, tvarkomus vadovaujantis bendromis taisyklėmis. Šiais fondais būtų naudojamasi nemokių bankų veiklai metodiškai nutraukti.
Šie pinigai padėtų padengti teisines ir laikinų priemonių išlaidas, pirkti ir tvarkyti blogą turtą. Bankų problemų sprendimo fondai būtų grynųjų pinigų šaltinis, jie padėtų valdyti krizę ir išvengti skubaus turto pardavimo.
Kelios šalys, įskaitant Vokietiją ir Švediją, savo bankų sektoriui tokius mokesčius jau nustatė arba ketina juos nustatyti. Tačiau nėra susitarta dėl šių mokesčių dydžio ir jų naudojimo. Kai kurios šalys nori naudoti šias lėšas tam, kad išvengtų bankų krizių ateityje arba atgautų per dabartinę krizę prarastas lėšas. Kitos ketina pasinaudoti bankų mokesčiais, kad sumažintų savo deficitą.
Už bendrąją rinką atsakingas Europos Komisijos narys Michelis Barnier sakė, kad šie fondai nebūtų draudimo polisas ir sunkumų patiriančių bankų negelbėtų. Tikimasi, kad įsteigus šiuos fondus vieno banko žlugimo pasekmės visam sektoriui sumažės, taigi sunkumų patiriančių bankų neteks gelbėti iš mokesčių mokėtojų pinigų.
„Manau, kad turėtų būti taikomas principas „teršėjas moka“. Turime sukurti sistemą, kuria užtikrintume, kad ateityje bankų krizės išlaidas apmokėtų finansų sektorius“, - sakė M. Barnier.
Per finansų krizę Europos ir viso pasaulio šalių vyriausybės išleido milžiniškas viešųjų lėšų sumas, kad išgelbėtų bankus ir sutvirtintų ekonomiką.
Dabar būtų apmokestinamas tik bankininkystės sektorius, tačiau ne investicijų fondai arba draudimo įstaigos. Bankų įmokos galėtų priklausyti nuo jų įsipareigojimų, turto arba pelno - tikslus būdas dar nenustatytas. Dar neaiški ir suma. Tarptautinis valiutos fondas siūlo 2 %-4 % BVP.
Šiuo pasiūlymu papildomas būsimų finansų krizių valdymo ES planas, kuriame raginama imtis griežtesnių priežiūros bei reglamentavimo ir geresnio įmonių valdymo priemonių.
Šią idėją, kaip žlungančių bankų problemos sprendimo būdą, EuS ketina pristatyti per Didžiojo dvidešimtuko susitikimą. ES vadovai pasiūlymą turėtų apsvarstyti birželio mėnesį, prieš mėnesio pabaigoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko susitikimą Toronte.
