Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria euroobligacijų išleidimui, kuriomis būti kompensuojamas fiskalinės drausmės nesilaikančių šalių elgesys, tačiau palaiko Europos investicijų banko garantinių popierių išleidimą.
Siūlymams įvesti euroobligacijas priešinasi Berlynas, tačiau palaiko Prancūzija. Anot naujojo Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande), euroobligacijos galėtų būti naudojamos finansuoti ekonominį augimą.
„Nebus diskusijų, nes nežinia, ką turime galvoje, nes po šiuo pavadinimu yra labai daug įvairių turinio skirtumų. Iš tiesų, jeigu kalbėsime apie tai, kad turi kažkas išleisti kažkokius popierius, už tai garantuoti, tai yra, kad Vokietija apmokėtų visos euro zonos ir kai kurių šalių neatsakingą elgseną - tai to niekada nebus“, - trečiadienį Briuselyje, kur dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime, klausiama kokios laikosi pozicijos euroobligacijų klausimu, sakė Prezidentė.
Kita vertus, D. Grybauskaitė teigė palaikanti Europos investicijų banko išleidžiamus garantinius popierius.
„Na, o jei kalbame apie įvairias kitas (formas - ELTA), pavyzdžiui, Europos investicijų banko garantinius popierius, tai tada visai kitas reikalas - tai investicinio banko ir valstybių narių indėlių pagrindu ir privataus kapitalo pagrindu. Reikia labai aiškiai atskirti, kada naudojama ta kategorija ir koks yra turinys“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Daugelis ekspertų anksčiau ragino Europą išleisti bendrų euro zonos obligacijų, kurios padėtų šalims, nukentėjusioms nuo skolų krizės, gauti lėšų su mažesnėmis palūkanomis. Prieš tokį siūlymą pasisakė Vokietija, juk jai tokiu atveju tektų garantuoti investuotojams dėl kitų šalių įsipareigojimų įvykdymo.
Gegužės 22 d. paaiškėjo, kad Vokietija nepakeitė savo nuomonės ir per birželį vyksiantį ES valstybių viršūnių susitikimą reikalaus, kad tokios obligacijos nebūtų išleistos.
