• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pritarianti griežtesnei euro zonos ir visos Europos Sąjungos (ES) fiskalinei kontrolei, kuri leistų užkirsti kelią nepamatuotam išlaidų didinimui bei politiniam populizmui.

REKLAMA
REKLAMA

Antradienį „Žinių radijui“ Prezidentė sakė, jog mažoms ir į eksportą orientuotoms ekonomikoms būtinas stabilumas didesnėse eksporto rinkose, ko šiuo metu dažnai pasigendama. D. Grybauskaitės nuomone, visos ES mastu įsigaliosiančios fiskalinės drausmės priemonės nebus naujiena Lietuvai, kadangi ji savo viešąsias išlaidas atsakingai planuoja jau seniai.

REKLAMA

„Galėčiau pajuokauti, kad kai kurioms šalims teks prisijungti prie griežtos fiskalinės politikos, kurią Baltijos šalys vykdo jau seniai. (...) Atvirai, mažai ekonomikai griežta fiskalinė politika yra būtina bet kuriuo atveju, mes ją vykdome, taigi ši sutartis nebus kažkoks ypatingas stebuklas arba naujovė (...), pačios sutarties dvasios mes laikomės jau seniai“, - kalbėjo Prezidentė.

REKLAMA
REKLAMA

D. Grybauskaitės teigimu, fiskalinės drausmės įteisinimas sutartyse leistų apsisaugoti ir nuo politinio populizmo, kuomet politikai manipuliuoja viešosiomis išlaidomis siekdami didesnio populiarumo, nors tuo pat metu stumia šalis į didesnę skolų krizę.

„Su kitomis šalimis pradedame diskutuoti dėl naujos galimos sutarties priėmimo būtent fiskalinės drausmės srityje, kas mažai Lietuvai būtų naudinga, nes apsaugotų Lietuvą tiek nuo išorinių įtakų, sustiprintų mūsų augimo galimybes ir apsaugotų nuo vidinio politinio populizmo naudoti ekonominius svertus ir socialinę politiką prieš rinkimus mėginant nupirkti rinkėjus ir tuo pačiu stumiant valstybę į tolesnes skolas ir didesnius įsipareigojimus“, - sakė šalies vadovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

ELTA primena, kad sausio 30 d. Briuselyje vyks ES viršūnių susitikimas, kuriame tikimasi pasirašyti naują fiskalinę sutartį, skirtą atstatyti rinkų pasitikėjimui euro zona.

Pagal naująją ES sutartį numatoma, kad valstybių narių biudžeto deficitas negalėtų viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skolos lygis - 60 proc. BVP. Struktūrinis deficitas turėtų būti mažesnis nei 0,5 proc. BVP.

Manoma, kad didelis dėmesys diskusijų metu bus skiriamas ir Graikijai, nes baiminamasi, kad derybos tarp šalies vyriausybės ir privačių investuotojų dėl skolos nurašymo atsidūrė aklavietėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų