Į įstatymo reikalavimą grąžą atiduoti tik eurais verslininkai pažiūrėjo skirtingai: vieni nusprendė pirmąsias dvi sausio savaites nedirbti ir pasprukti nuo dviejų valiutų sumaišties, kiti dirbo, tačiau ne visai pavyko laikytis įstatymo nuostatų: didesnes litų kupiūras prekybos centrai smulkino ir tik tada iš mažesnės litų kupiūros atiduodavo grąžą eurais.
Įstatymo pažeidimas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Vitas Jonas Ūsas tvirtina, kad toks verslininkų elgesys, kai didesnės litų kupiūros smulkinamos, yra įstatymo pažeidimas.
„Tai yra pažeidimas. Jei priežiūros institucija, atlikdama patikrinimą, tokį faktą užfiksuoja pirmą kartą, pagal euro įvedimo įstatymą įmonė gauna įspėjimą. Jei tie pažeidimai pašalinami ir jų daugiau nebepasitaiko – tuo viskas ir baigiasi, tačiau jei pažeidimai kartojasi, tuomet numatytos finansinės sankcijos“, – kalbėjo pašnekovas.
Pavyzdžiui, jei pažeidimas kartojasi, verslininkai gali būti baudžiami iki 10 tūkstančių litų siekiančia bauda.
– Tai jei pirkėjas perka už 10 litų ir paduoda 500 litų kupiūrą, prekybos centras, dalį grąžos atiduodamas litais, pažeidžia įstatymą?
– Taip.
– O kaip elgtis su piktnaudžiaujančiais pirkėjais, kurie į prekybcentrius tyčia ateina keistis pinigų?
– Įstatymas nieko nesako apie tai, ar jis piktnaudžiauja, ar nepiktnaudžiauja. Sunku pasakyti. Galbūt žmogus iš tikrųjų turi tą vienintelį banknotą – niekas negali įrodyti priešingai.
Įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje vienareikšmiškai pažymėta, kad pirmąsias 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos atsiskaitant grynaisiais litais grąža duodama tik eurais. Numatytos išlygos, pavyzdžiui, automatinėse vietose – ten galima atsiskaityti tik eurais. Pirkėjai piktnaudžiauja
Šią savaitę atlikus eksperimentą ir apsilankius didžiosiose Lietuvos prekybos tinklų parduotuvėse nebuvo pastebėta, kad kasininkės stambias litų kupiūras būtų smulkinusios ir tik tada būtų atidavusios grąžą eurais. Perkant nedidelės vertės pirkinius ir mokant 100, 200 litų kupiūromis, grąža buvo gauta eurais.
Tačiau eksperimento metu išaiškėjo kita pusė – pirkėjai, kurie akivaizdžiai piktybiškai prekybos centrais naudojasi kaip pinigų keityklomis. Vienas vyriškis, už prekes atsiskaitęs litais ir gavęs grąžą eurais, – nieko nelaukęs vėl suko pro parduotuvės duris ir vėl kasoje mokėjo didelėmis kupiūromis. Tokių veikėjų, prekybos centre pasėdėjus ilgiau, galima sutikti ne vieną.
Be to, pilna ne visai blaivių, gal dar po švenčių nespėjusių išsiblaivyti asmenų, kurie tempia polietileninius maišelius baltų ir geltonų centų, kuriuos kasininkės priverstos kantriai skaičiuoti, o už tokių pirkėjų susidaro eilės. Tačiau nors eilėje stovintys kiti pirkėjai trypčioja – niekas nieko nesako: žmonės, pamatę eilinį pirkėją su „aukso puodu“, dažniau tiesiog išsiskirsto po kitas kasas.
Centus dažnai neša ir vyresnio amžiaus žmonės, namų šeimininkės su vaikais.
„Šitie prekybos centrai tik iš tokių paprastų žmonių ir gyvena. Jei jiems nereikia mūsų pinigų, mes galime išvis čia nesilankyti. Pažiūrėsim, ar tada dar kils problemų dėl mūsų, pirkėjų, atnešamų centų“, – kodėl maišą centų atnešė ne į pinigų keityklą, o į prekybos vietą, aiškino viena kalbinta mama.
Prekybos centrų nuomonė
„Iki“ parduotuvių tinklo Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis tikino, kad piktnaudžiaujančių klientų beveik nepastebėjo arba tai buvo pavieniai atvejai.
„Pirmosiomis sausio dienomis buvo pavienių atvejų, šiuo metu neįžvelgiame tokių dalykų. Su centų maišeliais taip pat buvo atėję, bet tikrai negaliu pasakyti, kad masiškai, – vienas kitas atvejis“, – teigė A. Petraitis.
– Ar teko atiduoti grąžą litais? Galbūt smulkinote stambias litų kupiūras ar pritrūkote eurų?
– Ne, mes griežtai priėmėme sprendimą, kad grąžą atiduosime tik eurais, turime jų užsisakę pakankamą kiekį.
UAB „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis situaciją komentavo panašiai.
„Būna pavienių atvejų, tačiau sunku ką nors kaltinti, galbūt tikrai žmogus neturi kitos kupiūros. Niekas nieko ir nekaltina, o mes eurais apsirūpinę su kaupu ir grąžą atiduodame tik eurais, dėl to nėra jokių problemų“, – sakė D. Ryliškis.
UAB „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė atskleidė visai kitokią situaciją: pasak jos, žmonės vis dar naudojasi prekybos vietomis kaip pinigų keityklomis. „Iš tikrųjų tų žmonių, kurie atneša didelių kupiūrų, nemažėja, sakyčiau, išlieka labai panašus lygis. Tiesa, galbūt pirmosiomis dienomis šie žmonės eidavo dažniau, tačiau nemažai jų ir dabar.
Tik dabar mes jau žinome, kad jų ateina, todėl ir mūsų pačių pinigų srautai jau susireguliavo ir problemų atiduodant grąžą iš stambių kupiūrų nėra“, – tikino G. Bielskytė.
– Ar teko atiduoti grąžą litais? Galbūt smulkinote stambias litų kupiūras ar pritrūkote eurų?
– Šią savaitę nebe.
– Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako, kad tai – pažeidimas.
– Taip, mes tai žinome. Sausio 1–2 dienomis kai kurios mūsų parduotuvės atsidūrė situacijoje, kad nebuvo aišku, ar užteks pinigų kitai dienai, todėl jos išskirtiniais atvejais, kai pirkinio suma buvo ypač maža, – tarkim, duodama 500 litų kupiūra, o perkama už 5 litus, – pasiūlydavo pasmulkinti kupiūrą arba atsiskaityti banko kortele. Tokių atvejų buvo pirmomis sausio dienomis, bet mums tai buvo naujas procesas; ne mes vieni dirbame, ne mes eurus spausdiname – mums bankai vežė eurus, vidiniai procesai buvo labai sudėtingi, keitėsi ir bankų grafikai, kada jie veža pinigus. Nuo šeštadienio pietų, kai gavome antrą eurų vežimą, litų kupiūrų jau nebesmulkiname.
– Ar daug yra ateinančių su centų maišais?
– Pasitaiko, bet ne tiek daug ir problemų su tuo neturime.
UAB „MAXIMA LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė tikina, kad situacija gerėja.
„Pikas buvo pirmomis keturiomis sausio dienomis, ypač savaitgalį, kai nedirbo banko skyriai. Dabar vis dar ateina žmonių su didelėmis kupiūromis, o kaimiškosiose vietovėse – ir su smulkiomis monetomis, tačiau matome tendenciją, kad centus žmonės palieka ir aukų dėžutėse „Išsipildymo akcija“. Tačiau, palyginti su pirmosiomis sausio dienomis, kai mes dirbome tik kaip keityklos, – dabar tikrai to nėra, nes vis didesnis procentas žmonių atsiskaito eurais. Vien mes į apyvartą išleidome apie 5 milijonus litų“, – teigė R. Saulytė.
– Ar teko smulkinti stambias litų kupiūras ir tik tada atiduoti grąžą eurais?
– Žinome šią situaciją ir jau bendravome su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tai darėme pavieniais atvejais, kai iš tiesų neturėjome kitos išeities. Tuose padaliniuose, kur buvo akivaizdžiai matoma, kad buvo ateinama išsikeisti pinigų, kur matėme, kad pirkėjai po kelis kartus ateina į parduotuvę su 500 litų kupiūra ir perka mažavertę prekę, ir ten, kur kilo grėsmė tiesiog uždaryti parduotuvę nebeturint grąžos eurais, – tokiais atvejais mūsų kasininkės pinigus tikrai pasmulkindavo ir tada išduodavo grąžą eurais. Tačiau tokie atvejai buvo pavieniai.
