Prekybos centras „Europa“ ketvirtadienio vakarą restorane „Vapiano“ pristatė pasikeitimus centro vadovybėje. Naująja „Europos“ vadove tapo Gintarė Urnevičienė, iki šiol ėjusi direktoriaus pavaduotojos pareigas. Rinkodaros vadove išrinkta Jurga Sakalauskaitė, buvusi bendrovės „Business talk“ direktorė.
Anot G. Urnevičienės, 2010 metais pradėtos prekybos centro reformos davė gerų rezultatų. Buvo pakeistas beveik vienas trečdalis nuomojamo ploto, centre atsirado naujų prekinių ženklų, atsinaujino ir senbuviai.
„Visa tai darėme tam, kad patenkintume savo tikslinio kliento poreikį, kad įgytume konkurencinį pranašumą, o nuomininkų puokštę formavome taip, kad jie vienas su kitu nekonkuruotų, ne kovotų ir kariautų, o vienas kitą papildytų, vienas kitam padėtų“, – sakė naujoji prekybos centro „Europa“ vadovė.
„Europos“ vadovė Gintarė Urnevičienė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Jos teigimu, šie įvykdyti pokyčiai pirkėjų srautus 2011 metais, lyginant su 2010 metais, išaugino 15 proc.
„Padidėjęs lankytojų būrys atnešė daugiau pinigų į centrą. Džiaugiamės konstatuodami, kad apyvarta centre šiais metais augo net 12 proc. Šiuo metu mėnesio vidurkis yra beveik 9 mln. litų, kas sudaro 520 litų kvadratiniam metrui“, – skaičiavo G. Urnevičienė.
Kitąmet tikimasi lankytojų srautus padidinti iki 12 tūkst. lankytojų per dieną, o centro parduotuvių ir kavinių apyvartą išauginti iki 10 mln. litų per mėnesį.
„Gerry Weber“ ir „Etam Lingerie“ prekiniams ženklams atstovaujančios bendrovės „Lėvuo“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Šemberas teigė, kad „Europoje“ šio ženklo parduotuvės atidarytos dar 2004 metais, nuo „Europos“ atidarymo. Pašnekovas išskyrė tiek stipriąsias, tiek silpnąsias „Europos“ kaip prekybos centro puses.
„Lėvuo“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Šemberas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Europa“ yra specifinis centras. Dydžiu jis sunkiai gali konkuruoti su „Ozu“, „Panorama“ ir „Akropoliu“, bet yra pirkėjų potencialas kitas. Aplink yra ofisai, turtingi žmonės, paprastom darbo dienom prekyba vyksta panašiai, bet praradimai patiriami savaitgaliais, palyginus su kitais prekybos centrais“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovas. Anot jo, vienas iš didžiausių „Europos“ trūkumų – stovėjimo aikštelė ir prekybos centro sinergija. Privalumas – turtingesnė klientūra.
„Reikia labai susikoncentruoti į tikslinius prekinius ženklus. Kadangi pas juos („Europą“) turtingesnis pirkėjas, reikėtų truputėlį aukštesnio lygio prekinių ženklų. Negali būti pigūs prekiniai ženklai su brangiais išmėtyti tokiam nedideliam prekybos centre“, – savo pasiūlymus centrui dėstė V. Šemberas.
Konkurencija brangių prekinių ženklų rinkoje Lietuvoje, anot pašnekovo, yra didelė. Lyginant su kaimyninėmis šalimis Lietuvoje galima rasti bene daugiausiai skirtingų prekinių ženklų.
„Turime labai didžiulį pasirinkimą prekinių ženklų, nuo žemiausių iki aukščiausių. Pirkėjui tai yra gerai, o pardavėjui tai yra didžiulė konkurencija“, – sakė bendrovės „Lėvuo“ generalinis direktorius.
Anot jo, krizės apraiškas teko išgyventi ir garsiems prekiniams ženklams, tačiau šiemet jau nuotaikos pakankamai optimistinės. Pastebimas apyvartų pagerėjimas, tačiau apie ateities plėtrą galvojama atsargiai.
„Kada krizė prasidėjo, pirmiausia pradėjo kristi brangesni prekiniai ženklai. Tie žmonės, kurie turėjo daugiau pinigų, labiau galvojo, kaip tuos pinigus panaudoti, vartojimas brangesnių segmentų sustojo. Žmonės, kurie turėjo mažiau pinigų ir pirko žemesnio lygio drabužius, kol suprato (kad atėjo krizė – aut. past.), dar pirko. Paskui viskas pasidarė atvirkščiai. Kada pradėjome išeiti iš krizės, pirmiausiai atsigavo brangesni prekiniai ženklai. Turtingesni žmonės neskubėjo leisti prieš krizę, bet pirmiausiai pradėjo leisti pinigus po krizės. Tų žmonių, kurie gavo mažesnes pajamas, situacija ir dabar dar nėra pasiekusi tokio lygio, kad jie galėtų sau leisti pirkti daugiau“, – sakė V. Šemberas.
