Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama tapo išsigelbėjimu ne vienam ūkininkui, tuo tarpu verslūs lietuviai ir šioje srityje rado kaip uždirbti vieną ar kitą papildomą tūkstantį. Štai keli ūkininkai „Ekonomika.lt" skundėsi, kad prekybininkai, sužinoję, jog perkama žemės ūkio technika yra iš dalies finansuojama ES lėšomis, iškart kilstelėdavo kainas.
30 tūkst. litų antkainis
Tomas Davainis Rokiškio rajone turi 400 ha valdas ir Lietuvoje augina retos veislės beragius ilgaplaukius mėsinius galvijus – galovėjus. Pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros programos priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas" įsigijo nemažai technikos, tačiau pateikti komerciniai siūlymai dėl vieno krautuvo jį nustebino. „Palyginus komercinius siūlymus Lietuvoje ir Vokietijoje, buvo akivaizdu, kad krautuvas Lietuvoje buvo 30 tūkst. litų brangesnis", – sakė jis.
Ūkininkas bandžiusios pasipelnyti bendrovės pavadinimo neatsiminė ar nenorėjo prisiminti, tačiau pripažino, kad prekybininkai neslėpė savo užmačių. „Jie patys pasakė, kad vis tiek ES pinigais mokėsime, tad koks mums skirtumas", – sakė T. Davainis.
Su panašia situacija susidūrė ir Algis Raubickas iš Akmenės rajono. Ūkininkas turi per 50 hektarų žemės ir apie 100 galvijų. Maždaug prieš penkerius metus A. Raubickas pasinaudojo priemone „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" ir taip pat atkreipė dėmesį į prekybininkų norus užsidirbti.
„Jeigu perki už savus pinigus – vienokia kaina, o kai su projektu – kaina išsipučia ir permoki 2–6 tūkst. litų. Kodėl įmonės piktnaudžiauja, kai naudojami ES pinigai?" – piktinosi A. Raubickas.
Kaltinimus atmeta
Tuo tarpu Adomas Balsys, vienos didžiausių šalyje žemės ūkio technika prekiaujančių bendrovių „Lytagra" vadovas ir pagrindinis akcininkas, tokius teiginius vadino neteisingais.
„Logikos nematau, juk žinote, kokia konkurencija Lietuvoje – siūloma apie 12–14 užsieninių traktorių, o pirkėjų tėra saujelė. Kai tokia pasiūla, o pirkėjų mažai, kaip prekė gali būti brangesnė?" – klausė jis.
A. Balsys atmetė kartelinių susitarimų tarp prekybininkų tikimybę: „Konkurencija tokia, kad nežinau, kaip būtų įmanoma susitarti. Šalyje yra 103 tiekėjai, kurių prekės ir paslaugos kompensuojamos iš ES fondų."
Taip pat jis tikino, kad neįmanoma taip pasipelnyti iš ūkininkų, nelabai išmanančių situaciją. „Padėties šeimininkas yra ūkininkas. Jiems suvokti situaciją lengva: pasiimi penkis komercinius pasiūlymus ir per valandą išstudijuoji, kuris naudingesnis", – teigė „Lytagros" vadovas.
Kalbų būta
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pripažino girdėjęs kalbų apie šią problemą, tačiau konkrečių įrodymų neturi. „Tų istorijų girdėjau anksčiau, – sakė jis, – tačiau šiuo metu negalima tvirtinti, kad tikrai yra susitarimų norint išlaikyti kainas. Konkurencija yra ir galiausiai jei neperki vienos rūšies, perki kitą."
E. Pupinis tvirtino, kad dalis senesnių ūkininkų džiaugėsi, esą pirkdami brangią techniką, kompensuojamą ES pinigais, sugebėjo nusiderėti didelę pinigų sumą.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas nebuvo atviras. „Būna, pašnekame, kad parama mums sumažėjo, kad kainos buvo pakeltos, – kalbėjo jis, –tačiau nedrįsčiau lengvai pasakyti, kad kainas pakėlė įmonės. Reikia įrodymų, negalima taip drastiškai šnekėti. Gal buvo kainų pakilimas rinkoje, o gal ir pakėlė."
