Lietuvos pirkėjai šiandien ne tik žymiai geriau žino savo teises, bet neretai ima jomis piktnaudžiauti, teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA). Todėl siūloma nustatyti, kaip apskaičiuojamas natūralus prekių nusidėvėjimas.
Per pastaruosius kelerius metus vartotojų skundų dėl garantinio aptarnavimo prekių gražinimo, išaugo daugiau kaip trečdaliu. 2008 m. į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 12 397 vartotojai dėl jų teisių pažeidimų. Tai 34 proc. daugiau nei 2007 m., tačiau, anot LPĮA, stebint praėjusių metų tendencijas, jų pagrįstumas vis dažniau kelia abejonių.
Vartotojų teisę gražinti įsigytas garantinio aptarnavimo prekes reglamentuoja LR CK bei LR Ūkio ministerijos nuostatai. Prekę įsigijusiam vartotojui jie suteikia galimybę net likus keliems mėnesiams iki garantinio termino pabaigos grąžinti pardavėjui netinkamas prekes ir atgauti sumokėtus pinigus, apeinant kitas garantinio aptarnavimo dokumentuose numatytas galimybes: nemokamą remontą, prekės keitimą ar prekės kainos sumažinimą.
LPĮA vadovo Mariaus Busilo teigimu, dėl tokio garantinio aptarnavimo prekių gražinimo reglamentavimo labiausiai nukenčia sąžiningai prekes į rinką išleidžiantys prekybininkai – įmonės, prekiaujančios buitine technika, kompiuteriais bei kitais elektros ir elektronikos prietaisais.
Šios prekės laipsniškai nusidėvi. Be fizinio nusidėvėjimo, egzistuoja ir vadinamasis moralinis aspektas, kai kuri nors dar visiškai neblogos techninės būklės prekė staiga „sugenda“, nes jos funkcijas gali atlikti naujesnė, pigesnė ar tobulesnė. Šią tendenciją geriausiai iliustruoja nuolat tobulėjantys kompiuteriai, kurių grąžinimo pardavėjams rodikliai didėja itin sparčiai.
„Norint apsaugoti prekybos įmones nuo piktnaudžiavimo atvejų, būtina pinigine išraiška įvertinti gražinamų prekių nusidėvėjimą, – teigia M. Busilas. - LR Teisingumo ministerijai esame pateikę siūlymą nustatyti prekėms natūralaus nusidėvejimo dydžio apskaičiavimą (atsižvelgiant į daikto naudojimo laiką) ir įtvirtinti jį kaip galiojantį teisės aktą.“
UAB „Ogmina“ mažmeninės prekybos skyriaus direktorius Robertas Rankelė pastebi, kad per 2009 metus padaugėjo tokių atvejų, kai kreipiamasi dėl gedimų ir prašoma grąžinti pinigus už prekę likus mėnesiui ar net porai savaičių iki garantijos pabaigos.
„Vienas dažnesnių argumentų – defektas išryškėjo tik nusipirkus prekę. Tačiau kodėl kreipiamasi po metų ir vėliau? Jei prekės gedimas yra rimtas ir suremontuoti neįmanoma, be jokios abejonės prekė bus pakeista ar grąžinti už ją sumokėti pinigai, bet nedidelį gedimą galima greitai nemokamai pataisyti be pasekmių tolesniam prietaiso darbui,“ – sakė R. Rankelė.
Jo manymu, perkeldama ES teisės aktus į nacionalinę teisę, Lietuva persistengė. Tik keliose ES šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) prekybininkas turi besąlygiškai vykdyti vartotojo pageidavimus.
Ir nors vartotojo teisė yra rinktis remontuoti gedimą, pakeisti sugedusią prekę į naują arba susigrąžinti už ją sumokėtus pinigus, nemaža dalis renkasi pinigus. Dažnai nesąžiningi vartotojai siekia pasinaudoję preke maksimaliai ilgai, t.y. garantiniu laikotarpiu, tiesiog susigrąžinti pinigus.
Tokiu atveju pinigai tėra „užstatas“, o nesąžiningas vartotojas neatlygintinai gauna naudą iš naudojimosi prietaisu. Elektronikos prietaisų technologijos sparčiai tobulėja, gamybos procesas pinga, todėl net ne už ta pačią, o mažesnę pinigų sumą po 2 metų galima įsigyti daug modernesnį prietaisą.
Tuo ir bando piktnaudžiauti nesąžiningi vartotojai, o po 2 metų gražinamo elektronikos prietaiso rinkos vertė net iš tolo neatitinka už prietaisą sumokėtos sumos. Vartojimo metu naudą gavo vartotojas, tad jam grąžinant pinigus ši suma turėtų būti išskaičiuota.
„Turime tokį atvejį, kai brangaus keliolika tūkstančių kainuojančio televizoriaus sugedo detalė už kelis šimtus litų. Pirkėjas sako, kad defektas buvo nuo įsigijimo, be to jungė papildomus prietaisus signalui apdoroti, tai irgi galėjo būti gedimo priežastimi. Tačiau jis nesutinka, kad sugedusi detalė būtų pakeista, o prašo grąžinti keliolika tūkstančių litų,“ – sako UAB „Ogmina“ mažmeninės prekybos skyriaus direktorius.
Daugelyje ES šalių yra apibrėžta, kokiais atvejais prietaisai remontuojami, keičiami į naujus arba grąžinami pinigai atskaičiavus nusidėvėjimo procentą. Anksčiau ir pas mus buvo numatyta, kad daiktas keičiamas į naują, jei per garantinį laiką buvo užregistruoti keli vienodi gedimai, tačiau dabar šios nuostatos nėra. Per praėjusius metus „Ogminoje“ užregistruota keliolika atvejų, kai norima susigrąžinti pinigus už prietaisą baigiantis garantiniam laikui. Kai kurie iš šių ginčų pasiekė teismą.
Remiantis LPĮA vienijamų įmonių duomenimis, net 75 proc. prekes su defektais gražinančių pirkėjų reikalauja nutraukti pirkimo-pardavimo sutartis (t.y. grąžinti pinigus pirkėjui).
Pinigus grąžinti priverstos prekybos įmonės tampa pasipelnymo šaltiniu pirkėjams, kurie ne tik kad nemokamai pasinaudoja daiktu keliolika mėnesių ar net pora metų, bet ir susigrąžina iš prekybininko valstybei ankščiau sumokėtus mokesčius, taip pat pasinaudojo valstybės teikiamomis mokestinėmis lengvatomis.
„Prekės nusidėvėjimo apskaičiavimas priverstų vartotoją atidžiau rinktis perkant, ko ir kaip reikalauti iš prekybininko: prekės remonto ar karštligiškai ir aklai - grąžinti pinigus. Klientas pasvertų riziką, kad atsižvelgus į prekės nusidėvėjimą, visos pinigų sumos, sumokėtos už ilgą laiką naudotą daiktą, jis nebeatgaus“, – rašoma LPĮA išplatintame pranešime.
