Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.
Ne vienam iš jų buvo įskaičiuota brangesnė prekė arba nepriskaičiuota taikoma akcija.
„Pirkau obuolius po 0,49 eur. su akcija, įmušė po 1,49. Pamačiau ekrane, paklausiau pardavėjos, o ji nuraudo ir sakė: man liepė naudoti šitą kodą! Vadinasi taip elgėsi specialiai“, – pasakojo vienas pirkėjų.
Kitas klientas pasakojo pirkęs apelsinus su nuolaida, tačiau tik namie pastebėjęs, kad kaina paskaičiuota dvigubai brangesnė. „Taip atsitinka gana dažnai ir jau tai bjauriai erzina“, – komentuoja pirkėjas.
„Galiu tai tik patvirtint ir tai daroma arba žinant vadovybei, arba pačioms pardavėjoms išsinešant už nusuktą sumą prekių. Pirkom „Norfoje“ mėsą. Namo parsinešę radom pirktas karkas, įvardintas šonine, kurios pardavime nebuvo. Kainos skirtumas virš 5 eurų. O paties karkų pavadinimo nei fiskaliniame kvite, nei prilipintame ant prekių nebuvo. Taip ir žiūrėk, kad pasenusios prekės neįkištų arba paskelbtos akcijine neparduotų be akcijos ir t.t. Nei ginčo, nei prieštaravimo – klaida ir viskas. Gal tokiu būdu jie kompensuoja pasitaikančius vagysčių nuostolius? Nors mūsų atveju, išsiaiškinom be vyresnybės ir tai duoda peno mintims, kad tai daugiau mūsų gudrių lietuvaičių darbas ir nauja landa ,,užsidirbti''“, – rašė pirkėjas.
Prekybininkai: konkurencija skatina vengti klaidų
Tuo tarpu prekybininkai ir mažmeninės prekybos ekspertas nurodo, kad dėl esančios konkurencijos, niekas specialiai tokių klaidų nedaro.
„Iš tikrųjų konkurencija yra tokia didelė, kad taip tiesmukai žaisti su bandymu apgauti vartotojus nėra tikslinga. Ne tik vartotojai seka viską kas vyksta, bet ir kiekvieno mažmeninio tinklo konkurentai seka. Ar tai žmogiškumo klaida, ar specialus bandymas apgauti, ar sistemos kodavimo klaida – visada ją bus bandoma paviešinti iš juodosios pusės. Ypač jei tai konkurentas“, – sako mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas.
Pasak jo, prekybininkui nėra jokios ekonominės naudos ,nes žiūrint į visos parduotuvės apyvartą, toks neteisingas prekių įskaičiavimas uždirbtų tik minutę šildymo kainos.
„Manau, kad tai labiau žmonių sąmokslo teorijos kūrimas nei realūs duomenys. Prekybos centrai turi savo indikacines apsaugos sistemas. Parduotuvės tikrai maksimaliai griežtai kontroliuoja tiek klientų vagystes, tiek darbuotojų, jei jos atsiranda. Nei viena kasininkė neturi įgaliojimo įmušti tokią kainą, kokią nori. Ta kaina yra apskaitos sistemoje vis tiek. Tai ar žmogaus įvedimo klaida ar sistemos. Atliekama šimtai milijonų operacijų per dieną, gal per valandą vyksta. Net ir tobulose sistemose atsiranda klaidų“, – mano J. Gavėnas.
Parduotuvių tinklo „Maxima“ komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė taip pat teigia, kad pagrindinė priežastis, dėl ko prekybos centrai klientų neapgaudinėja – konkurencija. Dėl dažnų klaidų prarandama būtų ne tik reputacija, bet ir klientai.
„Konkurenciją iš ties aštri. Jei galėtume sau leisti prarasti klientus tai toje konkurencijos kovoje negalėtume būti lyderiais. Kad iš tiesų pasitaiko klaidų, tai pasitaiko. Dirba keli tūkstančiai žmonių, kasininkų ir jiems reikia sužiūrėti keliasdešimt tūkstančių kainų. Kartais būna koks sistemos gedimas. Mes suprantame, kad nesame tobuli, dėl to raginame klientus tikrinti čekius prie kasų ir, jei kaina ar svoris neatitinka, kreiptis į mūsų administraciją. Kiekvienam tokiam pastabiam, mums padedančiam klientui taikoma 2 eurų vertės čekis, kaip atsiprašymo dovanėlė ir padėka už pastabumą“, – sako R. Saulytė.
„Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė tvirtina, kad dažniausiai klaida įsivelia dėl paprasto neapsižiūrėjimo, o patys darbuotojai neturi intencijų apgauti pirkėjų.
„Darbas kasoje reikalauja ne tik greičio, bet ir kruopštumo, tad kartais pasitaiko atvejų, kai siekiant pirkėjui užtikrinti greitą ir patogų apsipirkimo procesą, dėl žmogiškojo faktoriaus pasitaiko klaidų. Pastebėjus neteisingą kainą pirkimo kvite, pirkėjas visuomet su juo gali kreiptis į parduotuvę, kurioje pirko prekę, ir atgauti permokėtą sumą. Užtikriname, kad parduotuvių darbuotojai dirba sąžiningai ir nėra suinteresuoti, jog pirkėjas įsigytų prekę neteisinga kaina, nes jie tų prekių ar permokėtų pinigų tikrai negauna. Taip pat nėra galimybės techniškai įmušti prekių, kurių parduotuvėje nėra, nes kasoje skanuojamas prekės kodas“, – komentuoja B. Čaikauskaitė.
Kodėl kartais nurodomos ne tos kainos?
Mažmeninės prekybos ekspertas pasakoja, kad kartais prekyba centralizuota Baltijos mastu, tad ne visada įmanoma fiziškai susekti likučius. Prekė įvedama į sistemą ir nomenklatūrinis kodas išlieka visam laikui, nes vėliau gali pradėti vėl prekiauti ta preke. Dėl šios priežasties kartais įskaičiuoja tokia prekė, kurios lentynoje jau nėra.
Klientai taip pat piktinasi, kad nuklijavus akcijos lipduką pasirodo, jog prieš tai kaina buvo mažesnė. J. Gavėnas teigia, kad tai priklauso ir nuo to, kokios partijos prekė perkama.
„Atveža 100 vienetų prekių. Prie 3 mėnesius buvo viena kaina, natūraliai po 3 mėnesių ta kaina galėjo pasikeisti, tuomet atsiunčiama nauja partija su kita kaina. Jei prekybininkas nepardavė visos partijos pieš tai buvusių prekių, tuomet išeina, kad sandėlyje guli prekės skirtingomis kainomis“, – sako J. Gavėnas.
Pasak R. Saulytės, jog kainos prieš akcijas yra pakeliamos – mitas. Klaida gali įsivelti perklijuojant kainas ir sumaišius su kitos rinkos kainomis. Taip įvyksta tuomet, kai parduotuvė savo veiklą vykdo ne tik Lietuvoje. Patys pardavėjai, anot R. Saulytės, techniškai neturi galimybių sukčiauti, kadangi visos prekės turi savo kodą, o tie kodai suvesti į sistemą.
„Dirba ir mūsų apsaugos darbuotojai, kurie skiria dėmesį ne tik išorinės vagystėms, bet ir mūsų darbuotojų, kad sukčiavimų atvejų, drausmės pažeidimų nebūtų. Jei kasininkas ir rastų galimybes lobti iš klientų, tokio atvejo nepastebėti būtų sudėtinga“, – mano R. Saulytė.
R. Saulytė pasakoja, kad klaidos įsivėlusios dėl sveriamų prekių dažniausiai nutinka dėl to, jog kasininkui nepavyksta atpažinti prekės. Tačiau neretai sukčiauja ir patys klientai.
„Taip, kasininkei šiek tiek sudėtinga identifikuoti, koks tai yra vaisius. Būna, kad patys klientai sukčiauja ir pateikia, kad koks pomidoras lietuviškas, o susikrauta į maišelį visai ne lietuviškas. Taip kad kasininkei tenka sekti kokia prekė perkama“, – sako R. Saulytė.
Pasitaiko ir nesąžiningų pirkėjų
Pašnekovų teigimu, dažniau girdime skundus apie įskaičiuotas didesnes kainas, o ne mažesnes, nes tuomet tiek pirkėjai nepasisako, tiek patys prekybos tinklai nesiskundžia.
„Galbūt žmonės jautriai reaguoja ir dažniau skundžiasi, kai jaučiasi apgauti ir jiems įmušė didesnę sumą. Mes tuo tarpu, kai kliento naudai yra sistemos klaida ir ta suma mažesnė, nesiskundžiame ir nerašome komentarų, nesikreipiame į žiniasklaidos priemones, nors tai tiesioginis mūsų patirtas nuostolis“, – teigia R. Saulytė.
Mažmeninės prekybos ekspertas J. Gavėnas sako, kad pirkėjo pareiga patikrinti čekį prie kasos, tačiau taip pat viskas priklauso ir nuo jo sąžiningumo.
„Neabejoju, kad visi tinklai geranoriškai taiso tas klaidas. Tačiau tarkime aš įsidėjau 1 varškės sūrelių, o kasininkė suskaičiavo kad jų yra 10. Šiuo atveju kasininkė padarė klaidą, bet retorinis klausimas, kiek pirkėjų pasako tą klaidą. Ar jie tiesiog džiaugiasi apgavę prekybos tinklą dėl žmogiškosios klaidos“, – vertina J. Gavėnas.
Pasak jo, apgavysčių gali pasitaikyti ir savitarnos kasose, kur patys žmonės vietoj vienos sveriamos prekės nurodo kitą.
„Absoliučios tiesos nėra, reikia būti maksimaliai sąžiningiems vieniems prieš kitus“, – sako J. Gavėnas.
