Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad kasmet kalėdiniu laikotarpiu, lyginant su spaliu ar lapkričiu, gyventojų pirkinių krepšelių dydis išauga maždaug penktadaliu, o iš jo turinio galima atpažinti tiek gyvuojančias Kalėdų stalo tradicijas, tiek joms į pamainą ateinančias naujas šventinio vartojimo tendencijas.
Pasak B. Čaikauskaitės, pirmoje gruodžio pusėje į viršų turėtų šoktelėti bakalėjos prekių pardavimai, o šventėms vis labiau artėjant – itin suaktyvėti šviežių produktų – mėsos, žuvies, vaisų ir daržovių – prekyba. Be to, ruošdamiesi šventėms gyventojai, greičiausiai, kaip ir kasmet, pirks daugiau gurmaniškų produktų – išskirtinių sūrių, padažų, vytintos dešros, paštetų.
Žvelgiant į šventinio pirkinių krepšelio sudėtį matyti, kad pakankamai didelė gyventojų dalis per šventes neatsisako tradicinių patiekalų. Pavyzdžiui, šiuo laikotarpiu išaugantys majonezo, konservuotų žirnelių ir agurkų pardavimai liudija, kad šventinis stalas neįsivaizduojamas be baltos lietuviškos mišrainės.
„Dauguma mūsų pirkėjų maistą šventėms ruošia namuose, todėl paskutinėmis dienomis prieš Kūčias ir Kalėdas žymiai išauga šviežių maisto produktų pardavimai. Namuose paprastai gaminamas ne tik pagrindinis šventinis patiekalas, bet ir įvairūs užkandžiai, salotos, desertai, todėl į pirkinių krepšelius gyventojai deda ne tik daugiau šviežios žuvies ar mėsos, bet ir vaisių bei daržovių – obuolių, apelsinų, bananų, agurkų, paprikų“, – sako B. Čaikauskaitė.
Jos teigimu, egzistuoja ir kita pirkėjų dalis, kurie vis dažniau apeina šventines tradicijas ir kalėdinį valgiaraštį kuria pagal sau įprastą gyvenimo būdą. Šventiniu laikotarpiu pastebima auganti paklausa šviežioms daržovėms ir salotoms, mažiau riebiems padažams ir pagardams. Taip pat paklausesnė nei įprastai prieš šventes tampa įvairesnė mėsa – jautiena, ėriena, triušiena, vis daugiau gyventojų pagrindiniam patiekalui renkasi žuvį.
Prekybininkų manymu, dažniausiai Kalėdų tradicijas linkusios laužyti jaunos šeimos ir didžiųjų miestų gyventojai.
„Šventinio pirkinių krepšelio struktūra atspindi ir bendresnes tendencijas, kurias stebime keletą pastarųjų metų – lietuviai nori daugiau įvairovės, mielai išbando naujoves, egzotiškesnius skonius, siekia nustebinti save ir namiškius, virtuvėje daugiau eksperimentuoja. Maisto kultūra šalyje auga, o tą atsispindi ir žmonių apsipirkimo įpročiai“, – pažymi B. Čaikauskaitė.
