Prieš daugelį metų angliškai kalbančioje pasaulio dalyje gerbiamos ir senas tradicijas puoselėjančios bendrovės su pasididžiavimu virš savo durų ėmė kabinti lenteles su užrašu, jog kompanija buvo įsteigta tokiais ir tokiais metais. Neretai tokios bendrovės galėdavo pasigirti kelių dešimtmečių ar net šimtmečių veiklos istorija.
Įkūrimo datą žymintis užrašas tapdavo tam tikru garbės ženklu, įrodančiu bendrovės patikimumą ir gerą vadybą, kuri leido išgyventi istorines negandas. Ilgainiui ši tradicija paplito kone visame pasaulyje.
Vis dėlto šiandien tokios iškabos tikrai nerasime virš „Instagram“ biuro durų, juk iki 2010 metų ši bendrovė net neegzistavo.
Šios kompanijos kūrėjams neprireikė nė dviejų metų sukurti nuotraukų dalijimosi programėlę, kurią „Facebook“ panoro įsigyti už 1 mlrd. JAV dolerių.
Tuo tarpu virš bankroto prarajos balansuojanti bene garsiausia pasaulyje foto technologijų bendrovė „Kodak“ skaičiuoja antrą veiklos šimtmetį. 1892 metais įkurta bendrovė pirmoji pasaulyje dar 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukūrė skaitmeninės fotografijos technologiją. Nuo tos dienos prabėgo kiek daugiau nei 40 metų ir kompanija kreipėsi į JAV teismą dėl apsaugos nuo bankroto procedūrų bei pradėjo savo patentų išpardavimą.
Netrukus pasipylė komentarai, esą „Kodak“, kaip ir daugelis kitų, tiesiog užmigo ant laurų ir nebespėjo į nuvažiuojantį traukinį
Pernelyg didelis pasitikėjimas savo istorija ir pasiekimais pakišo koją daugeliui ilgametes tradicijas puoselėjančių bendrovių.
Sparti technologijų kaita ir nuolatinis naujovių troškulys verčia kelti klausimą, ar šiandieniniame verslo pasaulyje dar liko vietos paveldui ir istoriniams sentimentams prekės ženklui?
Ar šiandienos vartotojui dar rūpi ženklas, skelbiantis, kad kompanija buvo įsteigta prieš šimtmetį?
Gyvenimas interneto amžiuje suteikia galimybę naujiems rinkos dalyviams itin lengvai patekti į kai kuriuos verslo sektorius, o vartotojas tuo pat metu gali rinktis iš begalės prekės ženklų.
Negi šiandienos vartotojui vis dar rūpi gamintojo tradicijos, juk koks skirtumas kas pagamino produktą, svarbiausia, kad jis būtų didesnis, geresnis, greitesnis ar gražesnis nei konkurentų.
Technologijos suteikė progą tokiems prekės ženklams kaip „Instagram“ itin greitai išnirti iš tamsos ir tapti pirmo ryškumo žvaigždėmis. Šiandien skaitmeniniame pasaulyje gimsta bendrovės, kurioms nebereikia dešimtmečiais kurti savo reputacijos ir mažais žingsneliais atsikovoti savo rinkos dalį.
Tad, ar technologijų pasaulyje dar liko vietos paveldui?
„Šiais laikais per vienerius metus įvyksta tiek pokyčių, kiek prieš šimtą metų įvykdavo per porą dešimtmečių“, - sako vienas iš „PricewaterhouseCoopers“ vadovų Ashley Unwinas.
Anot A. Unwino, XXI amžiuje istorinis bendrovės paveldas yra sukuriamas žymiai greičiau, o reputacija gali žlugti vos per kelias valandas.
Skaitmeninės rinkodaros agentūros „Koozai“ direktorius Benas Normanas tvirtina, kad šiandienos vartotojui pagrindinis atitinkamos kategorijos produkto ar paslaugos pasirinkimo kriterijus yra kokybė, o ne gaminančios bendrovės istorinis paveldas.
Kartais ilgametė bendrovės istorija gali tapti nereikalingu balastu.
Viešųjų ryšių bendrovės „Sense Communications“ direktorė Lisa Malyon sako, kad formuojant pardavimų strategiją ne visada verta girtis, jog bendrovė veikia, tarkim, nuo 1922 metų, nes istorinės sąsajos gali siųsti ne tik pozityvius signalus. Anot bendrovės vadovės, įmonės steigimo datą verta išnaudoti, jeigu bendrovė nuo pat įkūrimo visada žengė rinkos priešakį ir nuolatos vertė konkurentus lygiuotis į ją.
Verta prisiminti dar vieną praeityje garsią fotoaparatų gamintoją - „Polaroid“. Daugeliui atrodo, kad šios bendrovės likimas panašus į „Kodak“, nes šiandien mažai kur išvysime „Polaroid“ fotoaparatų, tačiau taip manyti būtų klaidinga.
Šiemet bendrovė ruošiasi švęsti savo 75-ąjį gimtadienį ir žada toliau gaminti įvairią buitinę techniką.
Bendrovės vadovas Scottas Hardy tvirtina, kad iki šių dienų išlikusios „Polaroid“ asociacijos su fotoaparatais visiškai netrukdo įmonės veiklai.
„Vartotojams „Polaroid“ asocijuojasi su teigiamomis patirtimis, o ne tik su tam tikrais fotoaparatais“, - sako S. Hardy.
„Rinkoje mes iš populiarėjome su fotoaparatu, kuris leido iš karto atspausdinti nufotografuotas nuotraukas. Tokia fotografija leido linksmai ir paprastai dalytis smagiausiomis gyvenimo akimirkomis. Minėta praktika tapo bendrovės DNR, tad ir naujiems produktams pritaikome analogišką patirtį“, - teigia „Polaroid“ vadovas.
„Polaroid“ išnaudoja praeityje užkoduotas vertybes. Agentūros „Alienation Digital“ atstovas Simonas Bennisonas mano, kad seno ir naujo mišinys gali tapti sėkminga kombinacija.
„Prekės ženklo istorija padeda privilioti naujus klientus, kuria tam tikrą nostalgišką atmosferą ir leidžia burtis gerbėjų bendruomenėms“, – sako A. Bennisonas.
„Brandhouse Consultancy“ įkūrėjas Markas Wickensas mano, kad paveldo reikšmė skirtinguose sektoriuose yra skirtinga. Anot jo, kai kurios verslo šakos yra linkusios labiau pasikliauti familiarumu, pasitikėjimu ir panašiomis vertybėmis nei kitos.
„Vienose verslo srityse vartotojai paliks bendrovę vos tik konkurentai sukurs ir pristatys ką nors šaunesnio ir modernesnio, bet, pavyzdžiui, mamos perkančios kūdikių priežiūros reikmenis, visada labiau kliausis emocijomis ir sentimentais, dėl šios priežasties „Johnson&Johnson“ konkurentams bus sunkų įveikti ilgametę rinkos lyderę“, - pasakoja M. Wickensas.
Padangų gamintojos „Michelin“ istorija prasidėjo 1889 metais, kuomet du broliai, gumos fabriko savininkai, ėmėsi iššūkio – sukurti dviračiams komfortabilias padangas. Broliai savarankiškai ėmės išradinėti dviratį iš naujo.
Šiandien „Michelin“ bendrovėje dirba daugiau nei 6 tūkst. tyrėjų. Kasmet vien tik tyrimams bendrovė išleidžia 600 mln. eurų.
Jungtinės Karalystės „Michelin“ padalinio vadovas Philipas Baldockas sako, kad bendrovė visada prisimena savo 123 metų istoriją ir stengiasi būti savo srities inovatore.
„Stengiamės neužsnūsti ant laurų vainikų, nuolatos žvelgiame į ateitį, tačiau nepamirštame savo kilmės, nes ir jaunajai kartai yra svarbu tai, kad mes esame ir nuolatos buvome patikimumo simbolis“, - sako P. Baldockas.
