Tokių daiktų, kokie jie turėtų būti, dabar jau niekas nebedaro – sąmoningai! Jeigu prekę galima naudoti daugelį metų, mums jos nereikės keisti, ir gamintojai negalės pasididinti pelno. Todėl nuo 6–7 praėjusio amžiaus dešimtmečių Vakarų pramonininkai sąmoningai pradėjo gaminti produkciją taip, kad jie kaip galima greičiau sulūžtų ar nebeveiktų, rašo offthegridnews.com.
Jeigu jūs dar negirdėjote apie šį suokalbį, leidžiantį kas kartą patuštinti jūsų piniginę, tai, galimas daiktas, dėl to, kad verslas šiai sąvokai davė nuostabų pavadinimą. Terminas „planuojamas senėjimas“ yra skirtas tokiai praktikai, kai gaminiai konstruojami taip, kad jie lūžtų ir nebeveiktų po tam tikros „priimtinos eksploatacijos trukmės“.
Tad ar verta stebėtis, kad užuot atmetę šią idėją kaip netikusią, verslininkai ją įtraukė į savo arsenalą? Dažniausiai šios idėjos pasireiškimą praktikoje galima pamatyti, naudojant žemiau nurodytas prekes.
Spausdintuvų rašalas: spausdintuve likusio rašalo kiekį matuoja integrinio grandyno lustas, kuris atjungia spausdinimą, kai rašalo lygis pasiekia tam tikrą ribą. Ne tada, kada rašalas pasibaigia, o kada nori gamintojas. Ir jūs nė velnio neatspausdinsite, jeigu rašalo lygis nukrito – spausdintuvas paprasčiausiai to neleis. Gamintojai daugiau uždirba, pardavinėdami rašalą, negu pačius spausdintuvus, tad jie sureguliuoja lustus taip, kad pelnas reguliariai plauktų į jų kišenes.
Automobiliai: naujų metų modeliai vargu ar skiriasi nuo praėjusių metų modelių, bet kiekvienais metais automobilių gamintojai stengiasi patiekti į rinką ką nors naujo. Rezultatas būna tas, kad rasti atsarginių dalių senesnėms mašinoms būna vis sunkiau. Gamintojai nenori jums parduoti atsarginių dalių, jie nori parduoti jums naują automobilį. Ačiū Dievui, internetas dabar suteikia galimybę rasti reikalingą detalę, kitaip jūsų prekybos agentas mėgintų ieškoti progos įkišti jums naują automobilį kiekvieną kartą, kai senajam ateis laikas keisti stabdžių trinkeles.
Buitinė elektronika: kompanija „ Apple“ jau buvo paduota į teismą už tai, kad gamina akumuliatorius taip, kad jie nustotų veikę iškart, kai baigiasi garantinis terminas. Daugiau ji taip nebedaro, bet visa rinka, matyt, stengiasi padaryti taip, kad jūsų nešiojamasis kompiuteris ar mobilusis telefonas pasentų kaip galima greičiau. Akumuliatoriai pakrato kojas, operacinės sistemos „nepalaiko“ senesnės programinės įrangos, ir atsarginių dalių „beviltiškai pasenusiai“ elektronikai paprasčiausiai niekas nebegamina.
Drabužiai: dabartinės drabužių gamybos idėja yra tokia: sugalvoti jums naujų rūbų, kuriuos apsivilkę atrodytumėte patraukliai, juos pagaminti, panaudojant pačias pigiausias medžiagas ir pačią pigiausią darbo jėgą, o vėliau kuo greičiau užversti jais parduotuves. Drabužiai kuriami, kad jų užtektų naujos mados laikotarpiui, bet ne ilgiau. Siūlės plyšta, kniedės išlaksto, sagos pasimeta, o visą šią tendenciją vainikuoja nusitrynusios rankovės ir atskarę galai.
Pėdkelnės: originalus nailonas buvo naudojamas parašiutams Antrojo pasaulinio karo metu. Pėdkelnių ir kojinių gamintojai veikiai sumojo, kad „amžinų“ pėdkelnių jiems visiškai nereikia, todėl ėmė jas gaminti tokias, kad jos kuo greičiau suplyštų, o jie ir toliau galėtų skaičiuoti pelną.
Yra ir gausybė kitų prekių, kurios sukurtos, kad kuo greičiau susidėvėtų ar sulūžtų. Tačiau įdėjus truputį pastangų, visiškai įmanoma nepirkti tokių prekių arba pasižiūrėti, kokių jos turi trūkumų.
