Šių metų pavasaris išsiskiria itin sausu oru. Ūkininkai pastebi, kad dėl lietaus trūkumo derlius gali būti prastesnis. Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) vadovas Tautvydas Gurskas patvirtina, kad augintojams, neturintiems įrengtų laistymo sistemų, gali kilti keblumų.
„Tiems, kas neturi įsirengę laistymo sistemų, tikrai yra problemų ir tai greičiausiai turės labai didelės įtakos derliui, jei nepradės lyti. Iš kitos pusės, jei pradės labai daug lyti – derlius gali supūti, todėl vėl bus negerai.
Visada sakau, kad norint turėti gerą braškyną, reikia turėti įrengtą laistymo sistemą, o dar gerai būtų kartu įsirengti ir tręšimo sistemą. Taigi, ūkininkai, kurie įsirenginėja normalius braškynus, tiesia laistymo sistemas ir specialią plėvelę, kuri prilaiko drėgmę, neleidžia augti piktžolėms, derlių turės gerą. Todėl geriau turėti šiltas dienas ir gerą laistymo sistemą“, – aiškina T. Gurskas.
Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis teigia, kad braškių auginimui sąlygos nepalankios jau treji metai, o ūkininkai turi skirti papildomas investicijas, dėl kurių didėja ir braškių savikaina.
„Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) suranda lėšų pieno gamintojams, grūdų gamintojams, o braškių, kurios reikalauja didžiulių investicijų ir duoda tik vieną derlių per metus – ne.
Pernai buvo taip, kad braškės ir nušalo, ir sausra buvo, o kompensacijų jokių nebuvo gauta. Ta sausra kartojasi ir šiais metais, todėl daugelis ūkininkų deda papildomas investicijas, kad įsirengtų laistymo sistemas, todėl kyla ir braškių savikaina“, – sako V. Juodsnukis.
Braškių kaina – apie 5 eurus
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, praėjusį sezoną pirmosios lietuviškos braškės vidutiniškai kainavo apie 5,8 euro, vėliau jos pigo ir birželio–rugsėjo mėnesiais kaina vidutiniškai siekė nuo 3,6 euro iki 4,4 euro. Beje, šiuo metu „Maximoje“ šviežios lietuviškos braškės parduodamos po beveik 10 eurų už kilogramą.
Anot T. Gursko, didžiausią įtaką kainai šiais metais gali daryti pavasarinės šalnos. Ne visi ūkiai gali uždengti didelius plotus ir apsisaugoti braškes nuo šalnų. Jei jos labai pakenks – braškių kaina gali kilti.
„Aš manyčiau, kad kilogramo kaina bus panaši kaip ir pernai – apie 4–5 eurus. Kainai įtaką dažnai daro ir pasaulinės rinkos kainos ir, žinoma, šalnos. Visgi kaina turėtų likti panaši kaip pernai, nes nėra preteksto nei padidint, nei numažinti kainą“, – aiškina T. Gurskas.
Pasak V. Juodsnukio, ūkininkai šiuo metu braškes augino kaip auginę, tačiau daro tai su tam tikru nerimu, nes nežino, ar pavyks užaugintą derlių realizuoti.
„Braškių derlius pas visus ūkininkus užauga daugmaž vienu metu ir per mėnesį ar du tą derlių reikia realizuoti, parduoti – tai yra visų metų pajamos. Jeigu apribojimai nebus sušvelninti, o ypač Lietuvos ūkininkams, tai gali būti, kad susidursime su tam tikrais sunkumais“, – teigia Braškių augintojų draugijos pirmininkas.
Anot jo, daugelį uogų derliaus ūkininkai realizuoja savoje rinkoje – Lietuvoje. Todėl dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos ir dėl to mažėjančių žmonių pajamų, braškės neturėtų brangti.
„Nesikeičiant situacija, gali būti, kad braškės net šiek tiek atpigs. Ūkininkai turi padengti savo išlaidas.
Tenka apgailestauti, kad tokiose šalyse kaip Graikija, Lenkija, augintojai gauna subsidijas, kurių net viešai nedeklaruoja Europos Sąjungos mastu. Jie viešai nesigiria, bet mums nesuvokiama, kaip galima derlių parduoti pigiau savikainos. Jiems turbūt suteikiamos didžiulės subsidijos eksportui ir patiems ūkininkams, o pas mus šiuo atveju uogų augintojai yra gana prastoje padėtyje“, – pastebi Braškių augintojų draugijos pirmininkas.
Jis taip pat užsimena, kad dabar yra deramasi su miesto savivaldybėmis, kad ūkininkams būtų leista pardavinėti produkciją daugiau vietų nei iki šiol.
„Man teko pabūti ne vieną kartą, kad ir Rumunijoje, tai ten Bukarešte, tam tikromis dienomis ūkininkams duodama visa gatvė, kur jie gali prekiauti. Toks tiesioginis produkcijos patiekimas vartotojui yra pats sveikiausias, produktai pateikiami šviežiausi. Dėl to šiuo klausimu visada vyksta derybos su miestų savivaldybėmis ir jie gana palankiai į tai žiūri“, – teigia V. Juodsnukis.
Mažiau braškių iš užsienio?
Augintojai svarsto, kad dėl uždarytų sienų Lietuvos nepasieks tokie dideli braškių kiekiai iš Lenkijos ar Graikijos, kurie gabenami mikroautobusais, todėl gali būti, kad žmonės šį sezoną dažniau tenkinsis Lietuvoje augintu derliumi.
„Gali būti, kad su tai visais mažais autobusiukais nepriveš daug braškių iš Lenkijos. Įvažiuoti gali tik didysis transportas, taigi gali būti, kad daugiausiai mėgausimės, turbūt pačiomis skaniausiomis, lietuviškomis, braškėmis“, – teigia LUAA vadovas T. Gurskas.
V. Juodsnukis taip pat atkreipia dėmesį, kad šį sezoną Lietuvą pasieks mažiau braškių, kurios gabenamos mikroautobusiukais iš Graikijos ar Lenkijos, tačiau pabrėžia, kad iš šių šalių uogas vis dar galima įvežti vilkikais.
„Deja, iš Graikijos ir Lenkijos didelius kiekius braškių leidžia įvežti. Daugelio valstybių valdžios, pasirūpina savais ūkininkais, kad jie turėtų savo produkcijos realizavimo rinką šalyje. Nežinia, kaip dabar bus reaguojama Lietuvoje, bet iki šiol reakcija nebuvo didelė“, – sako V. Juodsnukis.
Anot jo, braškių augintojams skaudžiausia būna, kai į Lietuvą braškių iš užsienio privežama mikroautobusiukais, tačiau viliasi, kad dabar situacija šiuo klausimu bus šiek tiek pasikeitusi.
