Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad tokia Minsko pozicija dar labiau paskatins nutraukti su ja dar likusius ekonominius ryšius. Tuo metu Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas teigia, kad Minsko režimas kaip tik gali siekti išlaikyti užsienio bendroves, kad jų neperimtų Rusija.
„Manau, kad jau laikas apie tai užsiminti. Jeigu kartais mūsų įmonių turtas nacionalizuojamas, tai, be abejo, atsiguls į ieškinį Europos Komisijoje, kai mes turėsime iš Baltarusijos ir Rusijos paprašyti iš tų lėšų, kurios šiandien užšaldytos, kompensuoti mūsų įmonėms, mūsų nariams, kaip ES nariams. Tai galima rašyti kaip atsaką į jų žinutę“, – pirmadienį BNS sakė V. Janulevičius.
Vien Lietuvoje dėl tarptautinių sankcijų Baltarusijos įmonėms asmenims įšaldyta apie 34 mln. eurų bei 7 mln. JAV dolerių, rodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenys.
V. Janulevičiaus manymu, kalbos apie galimą užsienio įmonių turto nacionalizavimą yra grasinimai. Jo teigimu, iš lietuviškų įmonių savininkų konfederacija žinių apie tokius veiksmus neturi, tačiau vyksta nepagrįsti kai kurių įmonių mokestiniai patikrinimai.
„Aš manau, kad tai šiuo atveju yra tuščios kalbos, kurios yra skirtos pagąsdinti, pagrasinti. (...) Kol kas tai yra kalbos, iš mūsų įmonių, kurios dar turi turto Baltarusijoje, mes nieko negirdime, bet kad vyksta mokestiniai patikrinimai perdėti dėl nesurinktų mokesčių mūsų narių įmonėse keliose, tai yra faktas, nes viena įmonė yra sustabdžiusi visą veiklą. Kažkas tokio vyksta“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis taip pat sako neturintis informacijos apie nacionalizuojamas Lietuvos įmones Baltarusijoje, tačiau tokia Minsko pozicija tik dar labiau paskatins nutraukti su ja ekonominius ryšius, nors tai ir nėra lengva.
„Mes tokios informacijos neturime, bet, matyt, toks veiksmas nieko nestebintų, nes iš to režimo kažkokio prognozuojamumo neįmanoma tikėtis. Mūsų verslas tai jau seniai įvertino, kiekvieno verslo yra skirtingos aplinkybės: vieni pasitraukė, kiti traukiasi, treti galvoja, kaip tai padaryti, nes tai nelengvas procesas. Tai tik dar vienas nedraugiškas veiksmas po hibridinės atakos su migrantais, jis nestebina, tai būtų galutinis atsijungimas nuo tų ekonomikų, turiu omeny Rusijos ir Baltarusijos“, – BNS sakė A. Romanovskis.
Tuo metu Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas teigia, kad Minsko režimas gali siekti išlaikyti užsienio bendroves, kad jų neperimtų Rusija.
„Tame kontekste yra privačios įmonės, tame tarpe ir užsienio įmonės ir jos yra daugeliu atvejų, kaip jie sako, rusų nužiūrėtos, tai dabar yra netgi šiokia tokia atvirkštinė tendencija, kad Baltarusija stengiasi jas išlaikyti, siūlo joms tam tikras geresnes sąlygas, pakantumo režimą, prie jų nesikabinėjama tik tam, kad būtų tam tikra atsvara Rusijai“, – BNS teigė S. Besagirskas.
Jis teigė besiremiantis į Lietuvą persikeliančių Baltarusijos verslininkų liudijimu.
„Pagal jų scenarijų, tai Baltarusija yra visiškai pavergiama Rusijos. Kadangi ten dominuoja valstybinės įmonės, tiekimo grandinėmis susijusios su Rusija, kuri tarsi subsidijuoja jas. Greičiausiai vieną dieną Rusija tas subsidijas nutrauks, palaikys chaosą kelis mėnesius, o tada (...) jos bus perduotos oligarchams ar kam kitam. Tokiu atveju Baltarusijos gyventojų nuomonė apie Rusiją bus labai gera, nes ji bus laikoma gelbėtoja iš chaoso. Tokia supaprastinta schema“, – sakė S. Besagirskas.
Liepą Baltarusijos valdžia paskelbė sąrašą šalyje veikiančių įmonių – tarp jų ir Lietuvos bendrovių – kurioms uždrausta parduoti savo turtą.
Su Baltarusijos prezidentūros spaudos tarnyba siejamas „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“ pirmadienį paskelbė, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino nacionalizuoti investuotojų iš „nedraugiškų šalių“ Baltarusijoje turimas įmones ar jų akcijas, jeigu jas bus bandoma parduoti.
