Šimtai milžiniškų kiaulių kompleksų, milijonai kiaulių, smarvė kiekviename kieme. Tokia Lietuvos ateitis.
Politikai tik kalba, kad situaciją reikia gelbėti, bet daro tik atvirkščiai: ketinama keisti esamą sistemą, kad kiaulides galima būtų statyti dar arčiau namų, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“.
Srutas pils prie ežerų?
Verslininkai per Sveikatos apsaugos ministeriją ketina prastumti sau naudingą idėją - sumažinti sanitarines apsaugos zonas, skiriančias gamyklas ar fermas nuo gyvenamųjų namų. Kai kurias gamyklas bus galima statyti vos už 50 metrų nuo gyvenamųjų patalpų. Priartės ir kompleksai, kuriuose per metus užauginama 15 tūkst. kiaulių. Jų apsaugos zoną ketinama sumažinti nuo 1500 iki 750 metrų. Be to, srutas bus galima pilti ne 100 metrų atstumu nuo vandens telkinių, bet gerokai arčiau. Tuo nepatenkinti Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai prie ministerijos vakar net surengė piketą.
Tokios teisės aktų pataisos būtų labai naudingos ne tik Lietuvos, bet ir Danijos kiaulių augintojams, kurie savo verslui plėtoti mielai renkasi Lietuvą.
Jau dabar Lietuvoje yra maždaug 10 milžiniškų Danijos kapitalo kompleksų, kuriuose auginama 200 tūkst. kriuksių. Dar keliskart tiek jų gali atsirasti artimiausiu metu, nes Lietuva mielai įsileidžia kiaulių augintojus iš užsienio. Vien Pakruojo rajone norima statyti 12 kompleksų, juose būtų auginama po keliasdešimt tūkstančių kiaulių, tačiau dėl to vyksta teisminiai procesai. Kai kurios savivaldybės prieštarauja kiaulidžių statyboms. Pavyzdžiui, Mažeikių rajonas nusprendė neįsileisti danų, tačiau savivaldybės tarybos sprendimą neteisėtu paskelbė teismas.
Politikams nesmirdi
Daniškų kiaulių invazija dedasi besirūpinantys ir politikai. Parlamentarė Audronė Pitrėnienė vakar šiuo klausimu net surengė spaudos konferenciją. Ji pripažino, kad invaziją gali sustabdyti tik teisės aktų keitimas. Kodėl ji pati neinicijuoja jų keitimo, nors tokią teisę turi? „Tai ir domiuosi šia problema, noriu kuo daugiau sužinoti. Rinkėjai pasiskundė, kad dėl kiaulių kaimynystės bijo susigadinti sveikatą, nuvertėja jų turimas turtas. Anksčiau to nežinojau, apie tai nebuvo kalbama“, - aiškino politikė.
Europarlamentaras Gintaras Didžiokas aiškina, kad nuo daniškų kiaulių apsiginti neįmanoma. Sugriežtinti aplinkosauginių reikalavimų negalime, nes patvirtinome vieną ES direktyvą. „Ir šiaip Lietuva Danijos kiaulių augintojams labai patraukli - pigi energetika, darbo jėga, žemė, žaliavos“, - vardijo G.Didžiokas.
Mums tik smarvė
Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Andrejus Gaidamavičius tvirtina, kad daniškų kiaulių invazija mums net finansiškai nenaudinga. „Danijoje net gruntiniai vandenys užteršti nitratais“, - pabrėžė A.Gaidamavičius ir prognozuoja panašią Lietuvos ateitį.
Anot „žaliojo“, Danija savo kiaules veisia Lietuvoje, nes dažnai gauna velnių iš ES už Nitratų direktyvos pažeidimą, mat šalyje, turinčioje 5 mln. gyventojų, auga net 25 mln. kiaulių. Pašnekovą labiausiai piktina, kad Lietuva iš daniškų kiaulių gauna tik smarvę. „Danams - pinigai, rusams - mėsa, mums - smarvė“, - konstatavo A.Gaidamavičius.
Mėšlas nesmirdi
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikina, kad kiaulės yra tik gėris. „Koks skirtumas, arti ar toli gyvenvietės stovės kompleksas? Jei jis netoli gyvenvietės turės žemės sklypą, ten galės pilti srutas. Kas čia blogo? Juk žmonėms smirdės tik pavasarį ir rudenį, kai srutos bus pilamos“, - stebėjosi A.Baravykas.
Kiaulių garbintojas tvirtina, kad srutos nėra pavojingesnės už žmones. „Sakoma, kad mėšle yra daugiau nei 400 nuodingųjų medžiagų. Palaukit. Kiekviename iš mūsų irgi yra keli šimtai tokių medžiagų. Sakote, žmonės nesmirdi kaip mėšlas? Sukraukim daug į didelę krūvą ir tas pats bus“, - įrodinėjo A.Baravykas.
Danas Nagelė
Daugiau:
Pramoninkai norėtų mažinti sanitarinių apsaugos zonų reikalavimus
