Lietuvos prekybos partneriams lėtai vystantis, nedidėja ir užsienio prekių paklausa. Eksportas į ES šalis, sudarantis beveik 62 proc. viso Lietuvos eksporto, nemaloniai traukiasi. Letargiškas Europos augimas apsunkina užsienio prekybą ir galimybę Lietuvos eksportuotojams persiorientuoti į vakarus. Taip pat mažesnę Lietuvos eksportuojamų prekių paklausą galima sieti ir su pereinamuoju ES lėšų paskirstymo laikotarpiu.
Realios ekonomikos vis dar nepasiekia ES pinigai, todėl sulėtėja investiciniai projektai, o kartu mažėja ir poreikis importuoti žaliavas arba statybines medžiagas. Dėl naujo ES fondų paskirstymo laikotarpio ypač Rytų Europos šalyse sulėtėjęs ekonominis augimas mažina ir mažmeninių prekių paklausą. Dėl to tampa sunkiau užsienyje parduoti ir vartojimo prekes.
Lietuvos eksportą vis dar neigiamai veikia atpigusi nafta. Nors antrąjį ketvirtį naftos kaina buvo šiek tiek pakilusi, žaliava išlieka vidutiniškai 30 proc. pigesnė, nei 2015 metų pirmoje pusėje. Net kai užsienyje parduodamų naftos produktų kiekis didėjo, iš pardavimų uždirbama ženkliai mažiau. Dėl pigios naftos visoje Europoje beveik neaugant vartotojų kainoms, darosi vis sunkiau užsienyje brangiau parduoti ir kitas eksportuojamas prekes. Neįskaičiuojant naftos produktų, eksporto augimo tempas antrąjį ketvirtį sulėtėjo iki 0,3 proc. Pastaruoju metu rinkose galima stebėti atsinaujinusį naftos kainų kritimą, o tai neleidžia tikėtis staigaus Lietuvos eksporto atokvėpio.
Optimizmo įkvepia eksporto plėtra į naujas ir tolimesnes rinkas. Džiugu matyti, jog prekių eksportas į JAV pirmąjį 2016 pusmetį išaugo virš 30 proc. ir sudarė 5,6 proc. visos Lietuvos eksporto apimties. Tuo pačiu, vis dar itin maži prekybos ryšiai su Kinija taip pat įsibėgėja. Nors su tolimomis šalimis verslo ir prekybos santykius užmegzti nėra lengva, užsitęsusi Europos šalių stagnacija skatins ieškoti prekybos partnerių dar platesnėse rinkose.
Eksporto į Jungtinę Karalystę susitraukimas parodo Brexit keliamas problemas. Artėjant referendumo dienai, dar metų pradžioje itin sparčiai augęs eksportas į JK, stipriai traukėsi. Nors balsavimo rezultatas buvo sužinotas tik birželio pabaigoje, Lietuvos eksportuotojai mažino prekybos su JK apimtis nuo pat balandžio. Toks eksporto kritimas parodo, kokį didelį poveikį gali turėti įmonių neužtikrintumas dėl ateities. Po Brexit nukritus svaro kursui ir nežinomybei išaugus dar labiau, tikėtina, kad ir Lietuvos, ir kitų ES šalių eksportas į JK sumažės dar labiau. Siekiant atsverti praradimus JK rinkoje, didės konkurencija tarp Europos eksportuotojų. Norėdamos išlikti pelningos eksportuojančios Lietuvos įmonės turės investuoti į gamybos efektyvumą, taip didinant konkurencijos kainos atžvilgiu galimybes, arba atrasti kelią i naujas, egzotiškas rinkas.
