Penktadienį ES finansų ministrai susirinko Vengrijoje aptarti multimilijardinės paskolos Portugalijai sąlygų po to, kai skolų iškamuota šalis oficialiai paprašė pagalbos.Kaip informuoja AFP, Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį iš Portugalijos gavo oficialų dešimčių milijardų eurų finansinės pagalbos prašymą.
„Mes gavome oficialų Portugalijos vyriausybės prašymą, jis adresuotas Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutos fondui, – finansų ministrų susitikime Vengrijoje sakė ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas. – Sveikinu šį šalies poelgį – tai atsakingas žingsnis siekiant finansinio stabilumo.“
Tikimasi, kad per dviejų dienų susitikimą netoli Vengrijos sostinės Budapešto Europos Sąjungos šalių finansų ministrai nuodugniai apsvarstys paskolos dydį bei grąžinimo sąlygas. Maždaug du trečdaliai pinigų keliaus iš ES, o likusią dalį padengs Tarptautinis valiutos fondas.
Portugalijos finansų ministro Fernando Teixeira dos Santos teigimu, kalbėti apie tikslius skaičius dar per anksti. Jis pabrėžė, kad kiek Lisabona norės skolintis priklausys nuo to, koks bus nustatytas paskolos grąžinimo terminas.
Liuksemburgo ministras pirmininkas Jean-Claude'as Junckeris, kuris vadovauja finansų ministrų euro grupei, mano, kad Portugalijai reikės maždaug 75 milijardų eurų (259 mlrd. Lt). Tačiau Belgija prognozuoja, kad Portugalija neišsivers be 80 – 85 milijardų eurų (276-293 mlrd. Lt).
Euro zonos partneriai tikisi priversti Portugaliją imtis išlaidų karpymo, kitaip pinigų iš Europos finansinio stabilumo fondo ji esą negausianti.
„Paketas turi būti labai griežtas“, – susitikime sakė Suomijos finansų ministras Jyrki Katainenas. – Mainais už paskolą, Lisabona privalės imtis griežtesnių ekonomikos priemonių ir tos priemonės privalės būti griežtesnės net už tas, su kuriomis nesutiko parlamentas.“
Portugalijos ministras pirmininkas Jose Socratesas apie finansinės pagalbos būtinumą pranešė trečiadienį. Jis patvirtino, kad praeitą mėnesį parlamente atmetus naują ekonomikos griežtinimo projektą pagalbos prašymas iš užsienio yra neišvengiamas.
J. Socratesas, kuris po nesėkmingo balsavimo atsistatydino, sakė, kad išlaidų apkarpymas yra paskutinė proga Portugalijai išvengti užsienio pagalbos. Portugalija iki balandžio 15 dienos turi išpirkti arba refinansuoti 4,2 milijardų eurų (14,5 mlrd. Lt) vertės savo skolas, o iki birželio 15 dienos – 4,9 milijardų eurų (16,9 mlrd. Lt).
Portugalija yra trečioji euro zonos šalis po Graikijos ir Airijos paprašiusi finansinės pagalbos.
Eilėje – Ispanija?
Portugalijos padėtis paskatino sunerimti dėl Ispanijos – ketvirtos didžiausios ekonomikos tarp 17 šalių, kurios naudojasi euro valiuta.
Šiuo metu sklando spekuliacijos, kad eilėje į paskolų prašytojus – Ispanija. Nedarbas šalyje siekia 20 proc. – didžiausias visame išsivysčiusiame pasaulyje, o jos ekonomika pastaraisiais metais arba sustingusi, arba yra recesijoje.
Spaudžiama Ispanijos finansų ministrė Elena Salgado penktadienį ES ministrų susitikime patikino, kad Portugalija bus paskutinė euro zonos valstybė, kuriai reikalinga tokio dydžio finansinė pagalba.
Tvirtą įsitikinimą Ispanijos vyriausybė grindžia šalyje įdiegtomis ekonomikos griežtinimo reformomis.
Tačiau reformos Ispanijoje pasirodė esančios itin nepopuliarios.
Ketvirtadienį tūkstančiai jaunuolių susirinko Madrido gatvėse protestuoti prieš vyriausybės išlaidų mažinimą, o taip pat prieš aukštą nedarbo lygį, darbo neužtikrintumą. Akcija suorganizuota pasitelkiant socialinį tinklą „Facebooke“, kuriame įkurta grupė „Jaunimas be ateities“ jau turi 7000 pasekėjų. Grupės įkūrėjų teigimu, tokių veiksmų imtis juos įkvėpė jaunimo sukilimai Šiaurės Afrikoje ir panašūs protestai kitose Europos šalyse.
„Mes neužtilsime, mes neišsižadėsime savęs“ ir „Gana! “ – vieni iš šūkių, kuriuos skandavo jaunieji protestuotojai.
„Italija, Prancūzija, Graikija ir Islandija mus išmokė, kad mobilizacija yra būtina. Arabų pasaulis parodė, kad pergalė įmanoma“.
Ispanijoje vasario mėnesį nedarbo lygis tarp jaunesnių nei 25 metų – 43,5 proc. – dvigubai didesnis už vidutinį ir didžiausias tarp visų 27 ES šalių.
