Šią savaitę per Vyriausybės posėdį Premjeras Andrius Kubilius pranešė, kad nuo kitų metų liepos minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų didėti iki 850 litų. Po šio pranešimo pasipylė arši kritika - kritikuojama tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos verslininkai.
A. Maldeikienė: mokesčių mokėtojai išlaiko neefektyvų verslą
Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomonė apie MMA egzistavimą Lietuvoje ypač kategoriška.
„Mokesčių mokėtojai neturi išlaikyti bankrutuojančio verslo, minimalus atlyginimas nepadengia darbo jėgos pragyvenimo sąnaudų. Dažniausiai didžioji dalis žmonių, gaunančių minimalią algą, gauna dar ir biudžeto išmokų: socialinę paramą, nemokamą vaikų maitinimą arba šildymą. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai moka mokesčius tam, kad biudžetas perskirstytų mokesčius tiems darbdaviams, kurie moka mažiau realios darbo jėgos kainos“, – naujienų portalui Balsas.lt komentavo ji.
Anot A. Maldeikienės, Lietuvoje neturėtų būti minimalios algos apskritai. „Verslui užtenka sveiko proto, kad darbuotojas gautų normalią algą. O pas mus darbdaviai moka mažiau tam, kad būtų primokama socialinių pašalpų,tačiau apie tai nešnekama, nes menkai išmanoma ekonomika“.
Moteris piktinosi, kad socialinio draudimo sistema moka labai daug pašalpų tiems, kurie dirba pilną darbo savaitę: „Pagalvokite, kiek tokių žmonių, kurie atidirba visas įstatyme nurodytas valandas, gauna ir MMA, ir socialinių išmokų iš biudžeto. Vadinasi, valstybė ir mes, mokesčių mokėtojai, remiam neefektyvų verslą“.
Lietuvoje beveik nėra bankrotų
Pasak ekonomistės, pirmoji kapitalizmo sąlyga – sugebėjimas susimokėti už išteklius. Darbo jėga – yra išteklius, o verslininkas, kuris nesugeba už juos susimokėti, bankrutuoja. „Lietuvoje verslininkas moka MMA, nes kitaip jo verslas žlugs,o kapitalizmas remiasi bankrotu. Juk nuvažiavęs į benzino kolonėlę nesakai, kad sumokėsiu pusę sumos už pilną baką todėl, kad daugiau pinigų neturiu?“, – stebėjosi A. Maldeikienė.
Anot jos, Lietuvoje yra labai mažas bankrotų skaičius. „Niekas nebankrutuoja, tai reiškia, kad tie, kurie įlenda, sugeba parazituoti sistemos sąskaita. Palyginkite, kol JAV normalus verslininkas sukuria gerą verslą, jis keturis penkis kartus bankrutuoja“, – tikino ji.
Pašnekovė aiškino elementarias ekonomines sąvokas, bandydama pabrėžti, kad Lietuvos ekonomikoje trūksta logikos.
„Verslininkas – žmogus, kuris nusiperka daiktus už jų realią kainą ir sugeba gauti pelną. Tu perki viską už tai, kiek tai kainuoja, o paskui galvoji – ką reikia daryti, kad gautum pelną. Mes verslininkais vadiname visokias “lelijas" (generalinė direktorė Genė Zaveckienė – aut. past.). Ji ne verslininkė, ji sukčiuvienė, tik oficialiai įteisinta“, – dėstė nuomonę ekonomistė.
Dėl visko kalti verslininkai
Pašnekovė esamoje padėtyje įžvelgė ne valdžios kaltę, o verslininkų: „Visada visi kliedi, kad valdininkai kalti. Iš tikrųjų daugiau paima verslininkai, kurie dalyvauja šiame žaidime,kaip ir atvejis su Naująja Zelandija, kai turizmo agentūra darė viską, kad pasiūlytų valdininkui patį brangiausią bilietą“.
Anot jos, išeitis viena – padaryti taip, kad dirbantis pilną etatą žmogus nepretenduotų į jokias socialines pašalpas. „Savo darbo jėgą verslininkai turi išlaikyti patys. Jei valstybė jiems nepadėtų, tai ką darytų žmonės, kurie įprato dirbti už minimumą ir gauti socialinę pašalpą, kai kurie dar ir „vokelį“? Jeigu jie negautų valstybės paramos, tai eitų į valdžią ir sakytų – „aš negaliu taip išgyventi“. Tada valdžia tam žmogui padėtų, o verslininkas bankrutuotų“, – siūlė A. Maldeikienė.
A.Butkevičius: smulkiems verslininkams padėti reikia
O štai socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus nuomone, lygiagrečiai su MMA didinimu turėtų būti didinamas ir neapmokestinamas pajamų dydis. „Šiek tiek smulkiesiems verslininkams reikėtų padėti. Iš pradžių galbūt jiems kiltų problemų, tačiau po kurio laiko situacija gerėtų, nes jie orientuoti į vidaus rinką. Kaip žinia, didėjant darbo užmokesčiui, didėja ir vidaus vartojimas“.
Politikas pabrėžė, kad per pastarąjį pusmetį stipriai išaugo įmonių, orientuotų į eksportą, pelningumas. Nagrinėjant darbo užmokestį šiose įmonėse galima pamatyti, kad algos buvo didinamos neženkliai.
„Verslininkai naudojasi darbo rinkoje esančia situacija. Darbo jėgos pasiūla yra didžiulė ir jie nesistengia didinti darbo užmokesčio. Smulkusis verslas dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo iki 1000 litų neturėtų bankrutuoti“, – svarstė A. Butkevičius.
V. Mazuronis: MMA neturi būti žemiau skurdo ribos
Naujo opozicijos lyderio Valentino Mazuronio manymu, iš minimalaus atlyginimo išgyventi neįmanoma.
„Minimalus atlyginimas Lietuvoje yra žemesnis už skurdo ribą (skurdo riba 2011 metais Lietuvoje siekia 1095 litus – aut. past.). Pašalpos ir visa sistema neskatina dirbti. Atlyginimas turi būti keliamas iki tokio lygio, kad į rankas gaunamos pajamos būtų ne mažesnės už skurdo ribą“, – tvirtino V. Mazuronis.
Anot jo, žmonės turi būti suinteresuoti dirbti ir gauti atlyginimą, o ne bandyti bet kuriais būdais parodyti, kad nedirba ir jaučia pašalpų poreikį.
Profesinės sąjungos reikalavo, kad MMA būtų didinamas iki 900 litų per mėnesį nuo 2011 metų liepos 1 d. ir iki 1000 litų per mėnesį nuo 2012 metų sausio 1 dienos, bet
Vyriausybės nuomone, daugiau didinti MMA negalima, nes, esą, išaugs nedarbas.
