• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atėjus vasarai gyventojai ėmė plūsti prie vandens telkinių. Vieni renkasi pajūrį, o kiti – upių ar ežerų pakrantes. Tačiau žmonės skundžiasi, kad ne prie visų pakrančių gali taip paprastai prieiti. Poilsiautojus veja lauk privačių valdų savininkai. Institucijos tikina, kad savininkai, neteisėtai aptvėrę pakrantes, gali sulaukti iki 290 eurų baudos. Tačiau poilsiautojai, padarę žalą gamtai, gali būti nubausti iki 300 eurų bauda.

8

Atėjus vasarai gyventojai ėmė plūsti prie vandens telkinių. Vieni renkasi pajūrį, o kiti – upių ar ežerų pakrantes. Tačiau žmonės skundžiasi, kad ne prie visų pakrančių gali taip paprastai prieiti. Poilsiautojus veja lauk privačių valdų savininkai. Institucijos tikina, kad savininkai, neteisėtai aptvėrę pakrantes, gali sulaukti iki 290 eurų baudos. Tačiau poilsiautojai, padarę žalą gamtai, gali būti nubausti iki 300 eurų bauda.

REKLAMA

Ignalinoje savaitgalį praleidusi vilnietė Aistė portalui tv3.lt pasakojo apie nemalonų susidūrimą su privačios sodybos savininke.

„Ignalinos rajone su draugų kompanija apžiūrėjome keletą lankytinų objektų. Vėliau nusprendėme nuvykti prie ežero išsimaudyti. Telefono žemėlapių programėlėje susiradome artimiausią ežerą ir ten nuvykome.

Tačiau, kai ten nuvykome nebuvo jokio paplūdimio, tik tvora. Eidami palei ją sutikome moterį, kuri paaiškino, kad čia yra privati valda. Ji mums siūlė prie ežero privažiuoti iš kitos jos pusės“, – pasakojo mergina.

REKLAMA
REKLAMA

Aistė prisiminė, kad nepaisant privačios valdos, gyventojai prieiti prie vandens telkinio gali.

„Todėl dar kartą paprašėme leisti mums nueiti iki ežero. Tačiau sodybos savininkė supyko ir teigė, kad jeigu nepaisysime jos draudimo, gausime baudą, nes neteisėtai įsiveršime į jos privačią valdą.

REKLAMA

Apsisukome ir išvykome, tačiau negi ji buvo teisi? Ir kas turėtų mokėti baudą, mes, kad įžengsime į privačią valdą, ar ji, kad neleidžia žmonėms prieiti prie vandens telkinio“, – retoriškai klausė mergina.

Vandens telkinius aptverti draudžiama

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigė, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis.

REKLAMA
REKLAMA

„Tačiau asmenų teisė naudoti pakrantę (be užtvėrimų) apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos. Apsistojimu pakrantėje be užtvėrimų laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką, negu reikia pereiti pakrantę be užtvėrimų.

Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija, pavyzdžiui, pastatytas informacinis ženklas apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, gyventojai pakrantėje be žemės savininko sutikimo gali savarankiškai apsistoti tik šviesiu paros metu. Ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus“, – komentavo inspekcija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, jeigu žemės savininkas bando pakrantę aptverti ar apželdinti medžiais ar krūmais jis gali gauti įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 290 eurų.

Poilsiautojai turi elgtis drausmingai

Tačiau baudas gali gauti ir poilsiautojai, jeigu padarys žalos aplinkai.

REKLAMA

Aplinkos apsaugos departamentas įspėja, kad prie vandens telkinio vykstant automobiliu, reikia nepamiršti pakrančių apsaugos juostų.

„Pakrančių apsaugos juostose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto. O kai šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos. Be to, jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, atstumas iki vandens turi būti dvigubas, t. y. ne mažiau kaip 50 metrų“, – sake Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Marijus Tomkus.

REKLAMA

Anot jo, pažeidus pakrančių apsaugos juostą laukia įspėjimas arba 30–140 eurų bauda.

„Prieš pradėdami žvejybą ir žvejybos metu, išskyrus atvejus, kai žvejojama nuolat keičiant žvejybos vietą, vykdant povandeninę žvejybą arba žvejojant iš vandens transporto priemonės, asmenys privalo visas komunalines atliekas, esančias 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti ir paskui išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius“, – pridūrė Utenos gyvosios gamtos inspekcijos vyr. specialistas Linas Staliūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, šis pažeidimas gyventojams gali kainuoti įspėjimą arba 10–60 eurų baudą.

„Lankymosi miške taisyklės nustato, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų“, – priminė M. Tomkus.

REKLAMA

Padarius žalą gamtai reikia ją atlyginti

Jo teigimu, neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis baudžiamas įspėjimu arba 20–140 eurų bauda. O už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, gresia 140–300 eurų bauda.

REKLAMA

„Taip pat vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias“, – pridūrė aplinkosaugininkas.

„Lankantis miške svarbu nepamiršti, kad taisyklės fiziniams asmenims draudžia kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą“, – sakė L. Staliūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pažeidus šiuos reikalavimus asmenims taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.

„Atsakingiems poilsiautojams tikrai nereikia kalbėti apie tai, kad šiukšlinti negalima. Deja, šiukšlintojų vis tiek yra, taigi primename – už šiukšlinimą galima gauti 20–50 eurų baudą“, – pabrėžė L. Staliūnas.

Be to, anot M. Tomkus, jei aplinka nedelsiant nesutvarkoma ir nustatoma, kad padaryta reali žala, pažeidėjai turi atlyginti aplinkai padarytą žalą ir sumos tokiais atvejais gali būti dar didesnės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų