Išlaidas mažino dar iki renovacijos
Kviečių gatvės 56-asis daugiabutis, statytas 1991 metais, renovuotas prieš penkerius metus. Kalbėti su gyventojais apie būtinus jo atnaujinimo darbus S. Kareiva pradėjo dar 2001-aisiais, tapęs bendrijos pirmininku.
Labiausiai gyventojai bijojo didelių renovacijos išlaidų. Pirmininkas pirmiausia rekomendavo kiekviename bute ant radiatorių sudėti šilumos daviklius. Jie leido patiems gyventojams reguliuoti, kiek turėtų kaisti kiekvienas radiatorius.
Taip pat buvo pašalinti radiatoriai iš laiptinių. Vien šie du veiksmai leido jo gyventojams išlaidas šilumai sumažinti apie 25 procentus.
Nesijaudina dėl sąskaitų
S. Kareiva sako pamiršęs įprotį „atsukti“ šilumą grįžus namo ir užsukti išeinant, pamažinti nakčiai.
„Palieskite, visame bute radiatoriai šalti. Jų nešildau, tačiau ir esant dideliems šalčiams už lango, namuose būna 18–19 laipsnių šilumos. Patalpos prišyla nuo dviejų praeinančių vamzdžių“, – tikina vyras. Mūsų apsilankymo dieną, esant lauke vos laipsniui šalčio, jo buto termometras rodė 21 laipsnį šilumos.
Po renovacijos ir per didžiausius šalčius namo laiptinėse be radiatorių būna apie 11–15 laipsnių šilumos, šiltesniu oru – apie 18. „Gėlės puikiai auga“, – šypsosi bendrijos pirmininkas.
S. Kareivos skaičiavimais, po renovacijos daugiabučio gyventojai už šildymą moka 60–70 procentų mažiau.
Dauguma už renovaciją jau susimokėjo
50 procentų daugiabučio renovacijos išlaidų finansavo valstybė, likusią dalį padengė gyventojai. Vienam trijų kambarių, 64 kvadratinių metrų ploto butui renovacijos darbai, įskaitant langų keitimą, atsiėjo 18 500 litų.
„Dauguma gyventojų šias išlaidas jau padengė, vos keletas ėmė banko paskolas 10 metų. Tebemoka už renovaciją 8 butai iš 28 esančių daugiabutyje“, – skaičiavo pirmininkas. Išlaidos pilnai atsipirks per 7 metus.
„Mes spėjome renovuoti namą geromis sąlygomis, tačiau esant dabartinėms statybinių medžiagų kainoms ir 30 procentų valstybės paramai būtume išleidę dar mažiau, – skaičiuoja bendrijos pirmininkas. – Jei kalbos pasitvirtins ir valstybės parama daugiabučių renovacijai išaugs iki 40 procentų, tikrai raginčiau daugiabučių gyventojus neabejoti ir imtis renovacijos“.
Svarbu pasirinkti tinkamus langus
Pasakojimą apie renovacijos metu atliktus darbus S. Kareiva pradeda atverdamas buto langą. „Viena iš klaidų, daromų daugiabučių renovacijos metu – menkas dėmesys langams. Jų pasirinkimas – labai svarbus. Įprasti plastikiniai langai gali apsaugoti nebent nuo vėjo, tačiau šilumos būstui neprideda“, – aiškino S. Kareiva.
Bendrija rinkosi plastikinius langus su į rėmą integruota mikroventiliacija. Pašnekovas rodo lango rėmo viršuje ir apačioje esančias išpjovas. Jų nauda – akivaizdi. Per valandą, esant uždarytam langui, per šią mikroventiliaciją į patalpas patenka 9 kubiniai metrai gryno oro.
„Per lango rėme integruotą mikroventiliaciją patekęs lauko oras tarplangėje sušyla ir tik tuomet įeina į patalpą – šviežias, bet nešaltas“, – aiškino pašnekovas.
Šiuos langus renovacijos metu pasirinkę daugiabučio gyventojai išvengia ir pelėsių problemos. „Nei kampai, nei sienos nepelija“, – tikina pirmininkas.
Beje, renovuojant namą, svarbu ne tik tai, kokius langus dėti, bet ir kaip tai daroma. Daugiabučio gyventojams, anksčiau pasikeitusiems senus langus į įprastus plastikinius, renovacijos metu kilo problemų dėl pernelyg siaurų langų rėmų. Rėmai turėtų būti 5–10 centimetrų platesni. Šis atstumas reikalingas apšiltinant pastato langokraščius.
Mokėsi iš kitų klaidų
Renovacijos darbai prasidėjo nuo energetinio projekto. Pirmininkas apgailestauja dėl tvarkos, pagal kurią kiekvienas daugiabutis turi parengti individualų projektą. „Viską žymiai palengvintų tipiniai projektai“, – siūlo S. Kareiva.
Į projektą buvo įtrauktas vamzdynų, langų, durų keitimas, laiptinių išdažymas, pastato sienų, stogo, balkonų apšiltinimas ir balkonų įstiklinimas. Kokios medžiagos tam naudotos?
Pastato sienoms apšiltinti naudota stiklo vata ir priešvėjinė plėvelė, dėta, paliekant oro tarpą. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad naudotas medinis, o ne metalinis karkasas. Medinis karkasas priešingai nei metalinis neturi šalčio tiltų, taigi esant net didžiausiems šalčiams sienos neperšąla.
„Dar viena klaida, kuri kartais daroma renovuojant daugiabučius, kad jų sienoms apšiltinti dedama ne stiklo, o akmens vata. Pastaroji puikiai tinka stogams, bet ne sienoms apšiltinti. Būdama vertikalioje padėtyje, maždaug po 7 metų ji sukrenta, pradeda trupėti ir sienos taip efektyviai nebesaugo šilumos, kaip turėtų. Stiklo vata šiuo atveju laikosi tvirčiau, kaip spyruoklė, be to yra pigesnė“, – akcentuoja S. Kareiva.
Ant daugiabučio stogo dėta 40 centimetrų šiltinimo medžiagų – akmens vatos ir midos.
S. Kareiva siūlo atkreipti dėmesį ir į daugiabučio pamato šiltinimą: „Mes ant jų dėjome šiek tiek daugiau šiltinimo medžiagų, kaip ir ant visų sienų. Žiūrint vizualiai visas mūsų namo fasadas atrodo lygus, pamatas neišsiskiria“, – aiškino pirmininkas.
Renovacija nepadės, jei nesureguliuotas šilumos punktas
Seni vamzdžiai visame name ne tik pakeisti, bet rūsyje ir apšiltinti. Juos savarankiškai apšiltino pats bendrijos pirmininkas, naudodamas specialų kevalą iš degintos akmens vatos ir folijos.
„Kiti klaidingai mano, kad padengę vamzdžius polistiroliniu kevalu, skirtu šalto vandens vamzdynams, juos apšiltina. Ši medžiaga apsaugo vamzdžius tik nuo rasojimo“, – aiškino S. Kareiva.
Svarbu – daugiabučio šilumos punkto automatika ir duomenų perdavimo skydas. Jį S. Kareiva užprogramuoja visai savaitei. Sistema automatiškai reaguoja į lauko temperatūros pokyčius, esant 8 laipsniams šilumos, šildymas išjungiamas. 10 laipsnių mažiau šildoma naktį. Atskirai šildomi namo gyvatukai ir reguliuojamas butų šildymas.
„Jei nesureguliuosi, rezultato nebus“, – neabejoja pašnekovas.
Darbus teko prižiūrėti
Yra dalykų, kuriuos, jei reikėtų dabar renovuoti daugiabutį, pirmininkas darytų kitaip. „Statybinių medžiagų technologijos tobulėja. Dabar daugiabučio fasado apdailai siūlyčiau rinktis ne cemento drožlių plokštes, kokias dėjome ant mūsų daugiabučio, bet specialias lentas, – sako S. Kareiva. – Jas sudaro dvi aliuminio skardos, tarp kurių yra pustrečio centimetro nedegios, šalčiui nepralaidžios medžiagos. Fasadinė tokių lentų pusė yra padengta korozijai atspariu spalvotu plastiku. Tarpusavyje jos lengvai susijungia, mažiausiai 25 metus jų nei perdažyti, nei kitaip specialiai prižiūrėti nereikia“.
Daugiabutį renovavusius statybininkus pirmininkas stebėjo nuolat, lipo jiems ant kulnų nuo ryto iki vakaro. „Buvo atvejų, kai išvažiuodavau pusdieniui, grįždavau ir liepdavau dalį sienos nuardyti, nes pastebėdavau, kad, pavyzdžiui, vatos neįdėjo“, – prisimena.
Renovavus namą, butų vertė išaugo. Pirmininkas nuolat pastebi skelbimus, kuriuose išsakomi pageidavimai pirkti butą jų daugiabutyje. „Užpernai, jau prasidėjus krizei, vieno kambario butą mūsų name norėta pirkti už 80, dviejų kambarių butą savininkai pardavė už 110 tūkstančių litų“, – skaičiuoja vyras.
Jis neabejoja, įdiegiant vis naujas technologijas, butų vertė dar kiltų.
Trūksta tik saulės kolektorių
Pirmininko planuose – vandens kokybės gerinimas. Filtras, valantis vandenį nuo rūdžių, daugiabutyje jau įrengtas renovacijos metu. Dar reikėtų vandenį nukalkinti, kad apsaugotų vamzdžius.
„Tokių filtrų pardavėjai jau buvo su mumis susisiekę, tačiau jų siūlomos kainos – išpūstos, keleriopai didesnės nei turėtų būti. Vietoj 10 tūkstančių, filtrai verti maždaug 2500–3500 litų. Važinėju po užsienį, ieškau informacijos internete, žinau, kokios ten kainos“, – sako S. Kareiva.
Ant daugiabučio balkonų, jo manymu, galima būtų dėti saulės modulius, nes balkonai – saulėtoje pusėje. Kiekvienas toks modulis butui duotų papildomus 700 W. Ant namo stogo galima sumontuoti saulės, vėjo modulį ir išgauti iki 7 kW elektros.
S. Kareiva apgailestauja, kad renovuojant namą nepavyko iš karto įrengti ant jo stogo saulės kolektorių.
„Aš minties apie kolektorius neatsisakau. Prieš penkerius metus už juos būtų tekę pakloti apie 110 tūkstančių litų. Dabar, mano skaičiavimais, turėtų pakakti 30–40, tai yra kiek daugiau nei po 1500 litų butui“, – jau planuoja bendrijos pirmininkas.
„Visame bute radiatoriai – šalti. Jų nešildau, tačiau ir esant dideliems šalčiams namuose būna 18–19 laipsnių šilumos.
