Investuotojų reakcija finansų rinkose rodo, kad sekmadienį Kryme nieko svarbaus ir netikėto neįvyko – dar iki referendumo daugelis valstybių pareiškė, jog jis yra neteisėtas. Tačiau vienai valstybei – Rusijai – šie rezultatai yra svarbūs, nes, tikėtina, galėtų atrišti rankas tolesniems veiksmams. Kokie galimi ateities scenarijai ir jų poveikis Lietuvos ekonomikai?
Labiausiai tikėtinas scenarijus – Ukraina ir Vakarų valstybės matys Krymą kaip prarastą regioną, o sankcijos Rusijai apsiribos žodiniu pasmerkimu ir selektyviais apribojimais kai kuriems Kremliui artimiems asmenims ir įmonėms. Po referendumo finansų rinkose išliekanti sąlyginė ramybė – rublis ir kiti rizikingesni aktyvai kainuoja panašiai kaip ir praėjusią savaitę – rodo, kad investuotojai nesitiki nei karinio konflikto, nei rimtesnių ekonominių sankcijų.
Vis tik darosi akivaizdu, kad Ukrainos krizė greitai išspręsta nebus, o Rusijos ekonomika dėl neigiamų kapitalo srautų, mažesnių investicijų bei padidėjusių palūkanų šiemet greičiausiai beveik neaugs. Pastaruosius kelerius metus Rusijos ekonomika vis dar augo dėl sparčiai didėjusio privataus sektoriaus kreditavimo, tačiau šiemet šio augimo veiksnio jau nebebus. Rusijos ekonominis gripas greičiausiai neaplenks ir kitų NVS šalių. Turint omenyje didelę rytų rinkų integraciją, lėtesnio augimo greičiausiai joms išvengti nepavyks.
Pernai Lietuvos eksportas į NVS šalis augo 13,5 procento – buvo eksportuota prekių už 26,8 milijardo litų, o tai sudarė 31,6 proc. viso Lietuvos eksporto. Be to, nereikėtų užmiršti, kad Rusija gali nuspręsti taikyti atsakomąsias priemones Vakarų valstybėms, pirmiausiai toms, kurioms politiškai motyvuotas sankcijas sėkmingai taikė ir praeityje – Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Visa tai reiškia, kad Lietuvos eksportas į NVS rinkas šiemet jei ir didės, augimas greičiausiai bus gerokai kuklesnis. Tačiau labiausiai tikėtina, kad bendras poveikis Lietuvos ekonomikai bus ribotas ir gali siekti tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto lėtesnį BVP augimą.
Galimas ir antrasis, rimtesnės konfrontacijos scenarijaus. Ukrainos armijai bandant pasipriešinti Krymo aneksijai, Rusijos interesai ir kariniai veiksmai gali apimti ir didesnę Ukrainos dalį – tačiau jo tikimybė yra daug mažesnė. Klostantis tokiam scenarijui, Vakarų valstybės jaustų didesnį spaudimą padėti Ukrainai, tačiau greičiausiai tai nebūtų karinė intervencija. Pagalba apsiribotų materialinės pagalbos suteikimu Ukrainai, Rusijos dalyvavimu tarptautinėse institucijose apribojimu ir platesnio masto ekonominėmis sankcijomis.
Tokios sankcijos yra labiau tikėtinos iš JAV, nei iš ES dėl pastarosios itin didelės energetinės priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių – maždaug trečdalis visų sunaudojamų dujų ir naftos yra importuojama iš Rusijos, o trumpuoju laikotarpiu šio tiekimo šaltinio pakeisti nepavyktų. Svarbu ir tai, kad ES pirmiausia yra ekonominė sąjunga, o ne tarptautinė institucija, siekianti taikos ir demokratinių vertybių sklaidos už jos ribų. Griežtų sankcijų tikimybę mažina ir tai, kad ES ekonominis karas su Rusija būtų labai nevienodai jaučiamas skirtingose ES valstybėse. Kai kurioms energetiškai nepriklausomoms ir mažai su Rusija prekiaujančioms valstybėms jis būtų nereikšmingas, o kitas galėtų rimtai sukrėsti. Vokietijos Rytų Europos Ekonominių Santykių Komitetas skaičiuoja, kad 300 tūkst. Vokietijos darbo vietų ir 6200 įmonių yra priklausomos nuo ekonominių santykių su Rusija. Lietuvai, kurios penktadalis eksporto tenka Rusijai bei išlieka beveik šimtaprocentinė energetinė priklausomybė nuo šios šalies, toks scenarijus reikštų gilų ekonominį nuosmukį.
Teoriškai įmanomas ir trečiasis scenarijus – Rusijos veiksmų plitimas visoje Ukrainoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, vedantis prie Vakarų valstybių karinės intervencijos. Tačiau tokio scenarijaus tikimybė yra pernelyg maža, todėl diskutuoti apie jo pasekmes Lietuvai vargu ar verta.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis
