Potvynio po gausios liūties nuotraukomis Kauno Romainių rajono bendruomenė dalijosi socialinio tinklo grupėje. Po įrašu žmonės neslėpė pasipiktinimo savivaldybės aplaidumu ir priežiūros trūkumu.
Kyla nemažai klausimų
Romainių rajono bendruomenės grupėje po gegužės pirmojo savaitgalio liūties buvo pasidalyta nuotraukomis, kuriose matyti užlietos gyvenamojo rajono gatvės, apsemti namai.
„Tokioje situacijoje „Kauno vandenys“ dažnai kaltina gyventojus. Ar tikrai gyventojai kalti? Natūraliai kyla klausimas – kokia atsakomybės dalis tenka miesto planuotojams? Kas atsakingas už strateginį teritorijų planavimą? Ar buvo numatyti ir įgyvendinti plėtros mąstai, būsimas gyventojų skaičius, infrastruktūros poreikis?
Ar buvo nutiesti magistraliniai tinklai, prie kurių gyventojai galėtų jungtis? Teigiama, kad chaotišką plėtrą suvaldys naujas infrastruktūros mokestis. Kaip? Jo panaudojimas dar vis kelia daug klausimų“, – tokiais ir panašiais klausimais buvo keliama diskusija mikrorajono socialinio tinklo grupėje.
Po įrašu gyventojai dalijosi užfiksuotais potvynio vaizdais ir šmaikščiais komentarais, taip pat juokaudami vadino rajoną nebe Romainiais, o Naująja Venecija.
„Šilagirio gatvė kviečia užsukti į 32 metrų ilgio ir 5 metrų pločio baseiną. Įplaukimas nemokamas. Paskubėkite, kol yra vandens“, – ironizavo Romainių gyventojas.
Rajono gyventoja Aistė pasakoja, kad Romainiai sparčiai plečiasi – kasmet rajone atsiranda po kelias naujas gatves, dėl ko esama infrastruktūra tiesiog nebetenkina užstatytos vietovės poreikių ir gyvenvietė skęsta.
„Tai vyksta daugiau nei 10 metų, tačiau pastaruoju metu problema paaštrėjo, semiamos ištisos gatvės, kiemai ir namai. Liūties metu automobilyje reiktų vežiotis pripučiamą valtį ir botus, nes nežinia ar pasieksi savo kiemą nepaskandinęs automobilio.
Bendruomenė ir rajono gyventojai savo iniciatyva rašo skundus, prašymus, raštus, netgi rinko parašus, kad būtų sprendžiama problema, tačiau savivaldybės ir „Kauno vandenų“ atstovai bado pirštais į pačius gyventojus. Nuolat girdima, kad gyventojai patys kalti, nes savavališkai pasijungė lietaus vandenį į buitinių nuotekų tinklus. Alio? Retas namas, kotedžas ar butas Romainiuose pastatytas pačių gyventojų, didžioji dauguma perka iš statytojo ir net nenutuokia, kur prijungtas vanduo“, – apie situacijos įkaitais tapusius gyventojus pasakoja moteris.
Aistė prideda, kad semiamų gatvių skaičius kasmet vis auga, o žmonės net pradeda bijoti lietaus.
„Verta paminėti, kad tokia pati plėtra vyksta šalia esančiose gyvenvietėse – Giraitėje ir Vijūkuose. Šios gyvenvietės taip pat pajungtos į tą pačią melioracijos sistemą, tad, kaip ir Romainiai, semiamos tuo pačiu metu ir skęsta visa ši Kauno ir Pakaunės teritorija.
Galbūt miesto ir rajono urbanistai ar vandentvarkos specialistai tuomet negalėjo įsivaizduoti, kokio mąsto problema bus po 10 metų, bet štai praėjo tas dešimtmetis ir prašome nebeignoruoti problemos, o gelbėti mus „iš skęstančios valties“, – sako Aistė.
Patvinsta po kiekvieno lietaus
Romainių mikrorajone apie 3 metus gyvenantis Alius pasakoja, kad daugiausia potvynių būna pavasarį.
„Kuo gausesnis būna atlydis, tuo labiau užsikemša esantys šuliniai. Taip pat beveik kas kartą, kai būna didesnė ar mažesnė liūtis. Šie potvyniai Lubinų gatvėje paplauna dar ir susidėvėjusį asfaltą, kuris ir taip jau baigia išnykti. (...) Patys esame ganėtinai nauji gyventojai, bet nuo atsikėlimo dienos infrastruktūros požiūriu niekas nepasikeitė, tik pablogėjo“, – pasakoja Romainių gyventojas.
Alius prideda pats su šeima gyvenantis kotedže ir potvyniai tiesiogiai jo namų nepaliečia, tačiau vyras sako, kad tvinstančios gatvės vis tiek kelia nemažai nepatogumų.
„Žmona laukiasi, nežinome ką reikės daryti, kai gims vaikas, nes paprasčiausiai nėra kaip praeiti gatvėmis. Tiesiog esu pasipiktinęs savivaldybės neveiklumu šiame mikrorajone, nes gatvės siaubingos, o ir šaligatvių nėra“, – apgailestauja Alius.
Greta vienos iš tvinstančių kelio atkarpų gyvenantis Algis (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pasakoja, kad milžiniškų balų problemą bando spręsti savivaldybėje jau keletą metų, tačiau „vis kažko pritrūksta“.
„Patys gyventojai tokias problemas išspręsti visų pirma neturi teisės, nes kelias yra miesto nuosavybė. Antra, mes nepajėgūs ir finansiškai to padaryti. Kauno miesto savivaldybė taiko tokį modelį, kur aprašius problemą ir kreipusis oficialiai, dažnai gaunamas atsakymas, jog pinigų problemos sprendimui nėra, tačiau, jei gyventojai prisidėtų 50 proc. ar net didesnę pinigų suma – problemą būtų galima išspręsti“, – pasakoja Algis.
Gyventojas apgailestauja, kad Kaune daug investuojama į miesto centrą, tačiau miesto pakraščiai, tokie, kaip Romainiai, yra pamiršti ir problemos permetamos spręsti patiems gyventojams, siūlant remonto darbus dar ir dengti savomis lėšomis.
Apsėmimų neturėtų būti
Už nuotekų sistemą rajone atsakinga įmonė „Kauno vandenys“ patvirtina, kad gyventojų minima problema – žinoma, o vien po gausių kritulių pirmąjį gegužės savaitgalį, dėl patvinusių teritorijų įmonės avarinės tarnybos registre buvo užregistruota 12 pranešimų iš Romainių.
Įmonės viešųjų ryšių specialistas Andrius Nenėnas sako, kad problemai spręsti buvo nusiųstos avarinės brigados.
„Įsitikinta, kad lietaus nuotekomis perpildyti buitinių nuotekų tinklai ir siurblinės tiesiog nespėjo rinkti per didelio kiekio lietaus nuotekų kiekio. Sprendžiant problemą atlikti tinklų siurbimai hidrodinaminiu automobiliu.
Visi bendrovės eksploatuojami miesto nuotekų tinklai, šulinių grotos, yra profilaktiškai tikrinami ir valomi, nuotekų siurblinės Romainiuose dirba visu pajėgumu ir apsėmimų neturėtų būti“, – sako A. Nenėnas.
Visgi įmonės atstovas prideda, kad per intensyvias liūtis iki tol sėkmingai veikę buitinių nuotekų tinklai tiesiog nespėja priimti didelio kiekio paviršinių nuotekų.
„Projektuojant buitinių nuotekų tinklus, maksimalus nuotekų vamzdynų pralaidumas, nuotekų perpumpavimo siurblinių pajėgumas, buvo apskaičiuoti atsižvelgiant į galimą maksimalų geriamojo vandens suvartojimą.
Todėl į buitinį nuotakyną neteisėtai patekęs lietaus vanduo, nebegali per trumpą laiką pratekėti per riboto skersmens vamzdžius, pasitvenkia nuotekų perpumpavimo siurblinės, ir nuotekos nebeišteka iš gyventojų namų ir pradeda tvindyti žemiau esančias teritorijas“, – situaciją aiškina A. Nenėnas.
Nebuvo pasirūpinta tinkama infrastruktūra
„Kauno vandenų“ atstovas A. Nenėnas užsimena, kad, kaip rodo įmonės atliekami patikrinimai, Romainiuose gausu savavališkų lietaus surinkimo sistemų pajungimų į buitinių nuotekų tinklus. Tai tampa pagrindine apsėmimų priežastimi.
„Savavališki lietaus surinkimo sistemų pajungimai į buitinius – intensyvių statybų pasekmė, kai NT projektų vystytojai statė objektus prieš tai nepasirūpinę tinkama infrastruktūra.
Žinoma, jokių būdu neteigiame, kad visi gyventojai be išimties turi tokius nelegalius prisijungimus, tačiau rajone, kuriame didžiulė gyventojų koncentracija, pakanka keleto gatvių ir kvartalų, kurie tokias sistemas turėtų.
Mes neturime teisės bausti ar patys atjungti nelegalių prisijungimų, todėl garo generatoriumi aptikę prisijungimą, apie tai pranešame atsakingiems asmenims iš savivaldybių.
Kasmet apie tai garsiai kalbame, platiname pranešimus žiniasklaidai, esame parengę vaizdo reportažą, kuriuose raginame gyventojus atjungti lietaus surinkimo sistemas nuo buitinių tinklų, nes atėjus liūtims, apsėmimai gali kartotis“, – prideda A. Nenėnas.
