Po aštuonerių metų pertraukos Lietuva vėl gali turėti Kelių policiją, ir jos pareigūnai nebeprivalės gelbėti į medį įsikorusių kačiukų ar aiškinti vyrui, kad mušti žmoną šiais laikais - nebemadinga.
Kelių policija, kaip atskiras struktūrinis padalinys, turintis juridinio asmens teises, buvo panaikintas 2000-2001 metais. Tuometinės reformos autoriai tikino, kad policijos pareigūnai turi būti universalūs, galintys ir reguliuoti eismą, ir gaudyti sandėliukų vagis.
Didžiuosiuose miestuose vietoje Kelių policijos buvo įkurti VPK padaliniai - Eismo priežiūros skyriai, kurių pareigūnai, pasak reformos kritikų, turėjo užsiimti „bet kuo“, o kontroliuoti eismo dalyvius ėmėsi ir iki tol visai kitas funkcijas atlikę Patrulių rinktinės pareigūnai.
Tiesa, 2005-ųjų liepą buvo įsteigta specializuota policijos įstaiga - Policijos departamento Eismo priežiūros tarnyba, tačiau tai situacijos šalies keliuose nepagerino, ir avarijų skaičius tiek kitais metais, tiek 2007-aisiais ženkliai nesumažėjo.
Tai atsitiko ir dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, automobilių skaičiaus augimo, bet saugaus eismo ekspertai įžvelgė subjektyvią priežastį - nebeliko policinės struktūros, kuri užsiimtų ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimų (KET) fiksavimu, tačiau ir prevenciniu, pavyzdžiui, avaringumo modeliavimo, ar net tiesioginiu - eismo reguliavimo - darbu.
Teigiama, jog dėl to smuko ir pačių policininkų kvalifikacija, o tai savo ruožtu taip pat turėjo įtakos avaringumo didėjimui. Galų gale, kartu su Kelių policija nebeliko transporto specialistų, vertinusių savo darbą, o universalieji patruliai sumažino buvusios Kelių policijos autoritetą.
Ne tas pats
Diskusijos dėl Kelių policijos atkūrimo galimybių netilo beveik nuo tada, kai ji ir buvo panaikinta. Galų gale praėjusių metų pabaigoje šis klausimas atkeliavo ir iki Seimo.
„Iškėlėme šios struktūros atkūrimo idėją, tačiau Seimas jos net nesvarstė - kai kuriems nariams užteko paaiškinimo, kad Eismo priežiūros tarnyba ir Kelių policija - niekuo nesiskiriančios struktūros. Tačiau juk visi matome, kad Eismo priežiūros tarnybos galios ribotos, ji atlieka ne savo funkcijas, o jos funkcijas vykdo kiti. Taip negali būti - viename ūkyje turi būti vienas šeimininkas, viena galva“, - „Autosalonui“ teigė parlamentaras Julius Veselka.
Panašios nuomonės yra ir naujasis Lietuvos policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. „Mano nuomone, Kelių policiją, kaip atskirą Policijos departamento padalinį, besirūpinantį eismo saugumu, atkurti būtina. Nors galbūt ne pavadinime yra esmė, tačiau manome, kad toks pakeitimas suteiks paprastumo suvokiant šio padalinio funkcijas“, - „Autosalonui“ sakė šalies policijos vadovas.
Už Kelių policiją
„Pavadinimas - tik niuansas. Jei jis kelia problemų, pakeisti nesunku. Pagaliau išties taptų aiškiau, jei atsirastų Kelių policija - juk taip tokias funkcijas vykdantys padaliniai vadinami ir užsienyje“, - tvirtina Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sekretorius Stanislovas Liutkevičius.
Tačiau, pasak jo, planuojami pasikeitimai bus kur kas reikšmingesni, jie vėl Kelių policija pavadintos tarnybos pareigūnams grąžintų įprastas funkcijas ir nebelieptų spręsti šeimyninių konfliktų.
„Nuo spalio 1-osios ketinama pereiti prie naujo policijos valdymo modelio, pagal kurį policijos valdymas bus organizuotas dešimties apskričių pagrindu. Kelių policijos padaliniai atsirastų prie apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, o teritoriniuose žemesnės pakopos, t. y. rajonų, policijos komisariatuose jų nebūtų“, - apie planus „Autosalonui“ prasitarė S. Liutkevičius.
Anot jo, eismo saugumu rajonuose rūpintųsi apskričių Kelių policijos pareigūnai, o magistraliniuose keliuose šią funkciją atliktų centrinio visos šalies Kelių policijos padalinio pareigūnai.
„Draugų“ ir „giminių“ nebeliks?
Kodėl nenorima Kelių policijos palikti rajonų komisariatuose? „Kad nebūtų susigyvenimo su vietos valdžia, pažįstamųjų ratų, kad nebūtų pažinčių. Atvažiuoja pareigūnai iš miesto į rajoną - stabdo ir baudžia, negalvodami, kas kieno pažįstamas ar giminaitis yra“, - aiškino VRM sekretorius.
Jo teigimu, rajonų komisariatai taip pat turės teisę reaguoti į KET pažeidimus, teisę stabdyti eismo dalyvius ir surašyti jiems protokolus. Tačiau eismo saugumo rajonuose klausimą koordinuos ir už rezultatus atsakingi bus apskričių vyriausieji policijos komisariatai.
Pasak S. Liutkevičiaus, pagrindinė Kelių policijos pareigūno pareiga vėl būtų eismo saugumo užtikrinimas. „Reagavimas į kitus nusikaltimus, pavyzdžiui, šeimyninį konfliktą, jam bus ne pareiga, o teisė. Rajonų komisariatuose - atvirkščiai: jų pareigūnai privalės kovoti su viešosios tvarkos pažeidimais ir turės teisę bausti KET pažeidėjus“, - sakė ministerijos sekretorius.
Kol kas galutinis sprendimas dėl Kelių policijos pavadinimo ir struktūros dar nepriimtas. Tą ketinama padaryti artimiausiu metu.
