Dėl šių ir daugelio kitų priemonių trečiadienį bus tariamasi Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.
Kaip teigiama jos posėdžio darbotvarkėje, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, siūlo sudaryti trišalį susitarimą „Dėl priemonių kovojant su COVID-19 pandemijos pasekmėmis ekonomikai“.
Portalui tv3.lt pavyko gauti šio viešai neskelbiamo susitarimo projektą.
Be kita ko, jame teigiama, kad priimti sprendimai dėl prastovų sąnaudų kompensavimo prireikus turėtų būti keičiami nedelsiant, o jų galiojimas, kitaip nei įtvirtinta dabar galiojančiame įstatyme, pratęsiamas ir po karantino atšaukimo:
„Įvertinus karantino trukmę ir jo sukeliamus padarinius, galima būtų svarstyti, kad taikomos priemonės būtų tęsiamos iki 3 mėnesių po karantino atšaukimo.“
Pagal susitarimo projektą, galima būtų įvertinti, ar darbo užmokesčio subsidijos neturėtų būti dengiamos 100 proc. valstybės lėšomis vietoje dabar taikomų 70 ir 90 proc.
„Tokiu atveju išmokos dydis galėtų būti ne mažesnis nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis ir sudaryti 75 proc. darbuotojo vidutinių grynųjų pajamų už 2019 metus, tačiau negali viršyti 1,5 šalies vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Likusius 25 proc. darbdavys savanoriškai ir pagal išgales dengtų darbuotojui. Šia paramos priemone galėtų pasinaudoti visos įmonės, kurių apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. per paramos teikimo laikotarpį“, – siūloma projekte.
Pagal jį darbdaviai, įmonių savininkai ir (arba) akcininkai solidariai ir savanoriškai įsipareigotų „užtikrinti, kad gaunamas ar gautas pelnas visų pirma bus skiriamas užtikrinti darbuotojų išlaikymą darbo vietose“.
Be to, įmonių, kurios gaus darbo užmokesčio subsidijas, akcininkai atsisakytų nuo dividendų išmokėjimo 2020 m., o jau išmokėtus dividendus už 2019 m. grąžintų. Kaip laikomasi šio įsipareigojimo prižiūrėtų darbdavių organizacijos, tačiau neaišku, ar kas grėstų už jo nesilaikymą.
Susitarime taip pat siūloma gerokai didinti paramą įmonėms, kad už jų paskolų grąžinimą būtų visiškai laiduojama mokesčių mokėtojų pinigais:
„Valstybės turi pateikti 100 proc. garantijas visų karantino paveiktų įmonių paskoloms ir kompensuoti jų palūkanas. Krizės situacijoje daugumai verslo subjektų atsiranda būtinybė skolintis, tačiau, be valstybės garantijos, ypač skolinantis pirmą kartą, tikimybė, kad finansų įstaigos suteiktų paskolą, yra itin maža arba galimybė pasiskolinti būtų tik itin didelėmis palūkanomis.“
Kaip nurodoma susitarimo projekte, „valstybė turi suteikti savarankiškai dirbantiems ir ypač mažoms įmonėms finansinę kompensaciją dėl verslo sustabdymo karantino metu.“
Primename, kad šiuo metu 257 eurų išmoką gauna savarankiškai dirbantys asmenys. Kokia kompensacija galėtų būti „mažoms įmonėms“, susitarime nerašoma.
Tačiau pagal susitarimą, valstybė privalėtų stipriai didinti viešąsias išlaidas perkant prekes ir paslaugas bei taip pat užtikrinti paklausos palaikymą rinkoje: „Kriziniais mėnesiais valstybės papildomos išlaidos turi sudaryti ne mažiau kaip 700 mln. eurų per mėnesį“.
Jei išlaidos iš valstybės biudžeto turėtų būti didinamos, tai pajamos, įgyvendinant susitarimą, veikiausia mažėtų. Pagal projektą, daliai verslo sektorių būtų mažinamas pridėtinės vertės mokestis (PVM):
„Labiausiai nukentėjusiems sektoriams turi būti peržiūrėti PVM tarifai bei atsisakoma bet kokių naujų mokestinių prievolių ar suvaržymų. Tai leistų užtikrinti, kad vėl pradėjusios veikti įmonės galėtų pasiūlyti vartotojams patraukliausias kainas.“
Trišalės tarybos posėdis vyks trečiadienį 14 val. Paprastai taryboje priimti susitarimai yra didesne dalimi įgyvendinami. Pvz., po tokio susitarimo buvo priimtas naujas Darbo kodeksas.
