Investuotojai gali sunkiai suvirškinti tikėtiną Francois Hollande'o pergalę antrajame prezidento rinkimų ture ir nenuspėjamus Graikijos parlamento rinkimų rezultatus. Maža to, Vokietijos regioniniuose rinkimuose Šlėzvigo-Holšteino valdančioji koalicija gali pralaimėti opozicijos kandidatams. Po tokių pokyčių pirmadienį galime tikėtis naujo posūkio Europos skolų krizėje. Kol kas sunku nuspėti, ar investuotojai tinkamai įvertino ir pasiruošė galimiems pokyčiams. Neaišku, ar šiandieninės palūkanų normos atspindi tikėtinus valdžios pasikeitimus, kuriuos išvysime kitos savaitės pradžioje.
Anot „Yardeni Research“ įkūrėjo Edo Yardenio, rinkimai Prancūzijoje, Graikijoje ir Vokietijoje gali nušluoti pasiekimus, kurie per pastaruosius dvejus metus buvo sukurti derybose dėl fiskalinės drausmės susitarimo ir paramos paketų. Be to, mėnesio pabaigoje Airija rengs referendumą dėl fiskalinės drausmės susitarimo, kurį F. Hollande'as norėtų pakeisti.
E. Yardeno manymu, investuotojai neįkainojo šių rizikų. Pastaraisiais mėnesiais rinkos buvo sutelkusios dėmesį į F. Hollande'o pažadus imtis ekonomikos skatinimo priemonių. Vis dėlto dažnai pasigirsta balsų, kurių nuomone, daugiau bėdos kils dėl miglotų savaitgalio rinkimų Graikijoje.
„Didžiausią grėsmę kels porinkiminė padėtis Graikijoje, o ne Prancūzijoje“, - sako UBS strategas Justinas Knightas. Jo manymu, kol kas rinkos nepakankamai įvertino finansinę šių rinkimų riziką.
Prancūzijos rinkimuose visi susitaikė su F. Hollande'o lyderyste, todėl jo pergalė nesukels šoko, tuo tarpu Graikijos rinkimų rezultatai yra sunkiai prognozuojami. Naujieji demokratai ir Pasok šiuo metu sudaro valdančiąją koaliciją, kuri vardan antrojo paramos paketo sutiko imtis griežtų taupymo priemonių.
Savaitgalio rinkimuose graikų balsai gali būti išbarstyti labai plataus politinio spektro partijoms, tad tikėtina, kad dabartinės koalicijos partneriai po rinkimų nesugebės suformuoti vyriausybės. Susiklosčius tokiam scenarijui tampa sunku prognozuoti galimas valdančiosios koalicijos kombinacijas. Investuotojus jaudina tai, kad kai kurios partijos gali blokuoti taupymo ir struktūrinių reformų planus.
Jeigu rinkimuose į Graikijos parlamentą balsus pasidalins daugybė partijų, tuomet valdžioje susidarys vakuumas, kuris kels dar didesnę grėsmę smunkančiai valstybės ekonomikai. Pablogėjus padėčiai teks greičiau imtis naujos skolos restruktūrizacijos.
Tuo tarpu dalis investuotojų nesijaudina dėl galimos F. Hollande'o pergalės Prancūzijoje. Nors šis kandidatas pasisako prieš griežtą taupymą ir kritikuoja fiskalinės drausmės sutartį, tačiau dalis investuotojų sutinka su jo argumentais. Be to, taupymo politiką kritikuoja ne tik politikai, bet ir įtakingi ekonomistai.
F. Hollande'o pergalė gali išeiti į naudą, nes šis kandidatas pažadėjo nesitraukti iš euro zonos, be to jis neketina visiškai atsisakyti fiskalinės drausmės susitarimo, tačiau reikalauja tam tikrų pokyčių, kurie leistų skatinti ekonomikos augimą. Jo populiarumas rinkėjų tarpe suteiks didesnę laisvę imantis reikiamų reformų.
Didžiausia grėsmę F. Hollande'o pergalė kelia santykiams su Vokietija. A. Merkel ne kartą buvo užsiminusi apie ekonomikos augimo skatinimą, tačiau šį tikslą ji nori pasiekti struktūrinėmis reformomis. Tuo tarpu F. Hollande'as norėtų, kad augimą skatintų paklausa.
„Abi pusės kalba apie ekonomikos augimo skatinimą, tačiau jų siūlomos priemonės yra visiškai skirtingos“, – sako J. Knightas.
Politinių pokyčių įtaka rinkoms bus jaučiama visus metus. Suplanuoti valdžios pokyčiai Kinijoje, valdžios perdavimas Rusijoje, pokyčiai Europoje ir būsimi rinkimai JAV, Pietų Korėjoje bei Venesueloje jaudins finansų rinkas.
Be to, kitais metais Europos laukia tolimesnės permainos. 2013 vyks rinkimai Vokietijoje ir Italijoje. Euro zoną kamuoja rinkimų atskirose narėse sinchronizacijos stoka.
Iki pat kitų metų rinkimų Vokietijoje virš euro zonos kabės tamsus politinės nežinios debesis, kuris ir toliau kels investuotojų nerimą.
