• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Apsiperkant internetu neretai kyla rizika, kad prekės netiks, bus nekokybiškos arba pirkėjo apskritai nepasieks. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pardavėjas užsakytų prekių nusprendžia tiesiog neišsiųsti – esą suklydo jas parduodamas per pigiai.

Apsiperkant internetu neretai kyla rizika, kad prekės netiks, bus nekokybiškos arba pirkėjo apskritai nepasieks. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pardavėjas užsakytų prekių nusprendžia tiesiog neišsiųsti – esą suklydo jas parduodamas per pigiai.

REKLAMA

Klaipėdietis Rokas (vardas pakeistas) pasiskundė, kad užsisakė prekių iš vienos lietuviškos el. parduotuvės, kurios pavadinimo dėl esamos situacijos atskleisti nenorėjo.

Jis nurodė, kad naudojant laimėtus kuponus, lojalumo taškus ir nuolaidos kodą išėjo gan didelės nuolaidos, tad jis prisipirko nemažai daiktų.

„Dalį užsakymų išsiuntė ir net pristatė, bet likusias prekes pardavėjas, pasirodo, atšaukė be jokio laiško ar įspėjimo. Ar jie taip gali elgtis?

Juk jokios sąlygos apsiperkant pažeistos nebuvo. Patys suteikė galimybę gauti tokias nuolaidas“, – piktinosi Rokas.

Anot jo, parduotuvė pastebėjo klaidą dėl per mažų kainų ir, ką spėjo, tą atšaukė. Tačiau net nepasiūlė grąžinti pinigų ar kitų alternatyvų.

REKLAMA
REKLAMA

Ko gali imtis pardavėjas be pirkėjo sutikimo?

„Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokatė Jolita Juškaitė aiškino, kad perkant internetu yra sudaroma nuotolinė pirkimo–pardavimo sutartis, kuri gali būti nutraukiama:

REKLAMA
  • abiejų šalių sutarimu (pardavėjui informavus pirkėją ir šiam sutikus);
  • teismine tvarka, pareiškus ieškinį teisme dėl sutarties nutraukimo (pvz., jei viena iš šalių iš esmės pažeidė sutartį);
  • vienašališkai (tam tikrais įstatymuose ar sutartyje numatytais išimtiniais atvejais).

Tačiau net ir tada pardavėjas privalo pranešti pirkėjui apie sutarties nutraukimą (pvz., užsakymo atšaukimą) arba per sutartyje numatytą terminą, arba prieš 30 dienų.

REKLAMA
REKLAMA

Advokatė pabrėžė, kad pardavėjas negali be pirkėjo žinios atšaukti užsakymo, net jei ir grąžins visus pinigus.

Anot jos, bandydamas išvengti atsakomybės pardavėjas gali grąžinti pinigus ir teigti, kad sutartis nutraukiama, nes, pvz., sandėlyje esą neliko prekių.

Tačiau tai nekeičia fakto, kad sutartis vis tiek galioja ir turi būti vykdoma. O, jei sutartis leidžia pardavėjui vienašališkai nutraukti sutartį, tokia sąlyga yra laikoma nesąžininga, pabrėžė pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

J. Juškaitės teigimu, jeigu pardavėjas negali pristatyti prekių, nes įvykio sistemos klaida, jos buvo išsiųstos už juokingai mažą kainą ir pan., pardavėjas negali reikalauti pirkėjo primokėti, nes šalys dėl to nesitarė pirkimo–pardavimo sutartyje.

Tačiau tokiais atvejais šalys galėtų geranoriškai susitarti dėl pinigų ar prekių grąžinimo, primokėjimo ar tam tikros kompensacijos sumokėjimo (pvz., nuolaidų pritaikymo kitam pirkėjo užsakymui).

Pirkėjai už pardavėjų klaidas neatsako

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pabrėžė, kad kaina yra esminė informacija, dažnai lemianti vartotojo sprendimą dėl prekės įsigijimo.

REKLAMA

Tad verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie siūlomą įsigyti prekę ar paslaugą ir jos kainą.

„Pirkėjas neatsako už parduotuvės klaidas, kadangi vartojimo sutartis sudaroma abiejų šalių susitarimu. Pirkėjui atlikus savo pareigą apmokėti prekes ir jas atsiimti, jo prievolė pasibaigia. Iš jo pardavėjas nieko daugiau reikalauti negali.

Jeigu verslininkui būtų suteikiama teisė prekių perdavimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas ar jas padidinti be pirkėjo teisės atsisakyti sutarties, tai būtų laikoma nesąžininga sutarties sąlyga“, – pažymėjo advokatė.

REKLAMA

VVTAT teigimu, pardavėjas turi įrodyti, kad informacija apie prekes ir jų kainas vartotojui buvo suteikta teisinga.

Tarnyba neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai vartotojas įsigyja prekę su didele nuolaida, o vėliau parduotuvė atsisako ją parduoti ar pristatyti, nes dėl techninės klaidos kaina buvo nurodyta neteisingai.

„Tokiu atveju parduotuvė turėtų vartotojui pateikti motyvuotą paaiškinimą, kodėl užsakymas atšauktas.

Tokias situacijas pardavėjas gali spręsti įvairiai: atsiprašyti už įvykusią klaidą ir grąžinti sumokėtus pinigus, pasiūlyti vartotojui sumokėti realią kainą pritaikant nuolaidą, jeigu ta prekė vartotojui reikalinga, ar pan.“ – vardijo atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kada pirkėjas gali reikalauti žalos atlyginimo?

VVTAT nurodė, kad neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, verslininkas turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

„Vartotojai, nukentėję nuo nesąžiningos komercinės veiklos, turi teisę į žalos atlyginimą, kainos sumažinimą arba sutarties nutraukimą, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir pobūdį, vartotojo patirtą žalą ir kitas reikšmingas aplinkybes“, – komentavo J. Juškaitė.

REKLAMA

Vis tik ji paminėjo, kad visada yra geriausia bandyti rasti kompromisą ir išspręsti situaciją bendru sutarimu:

„Pvz., jeigu parduotuvės sistemos klaida buvo pastebėta nedelsiant, prekės dar nebuvo pasiekusios pirkėjo ir padavėjas iš karto pasiūlė atšaukti užsakymą ir nedelsiant grąžinti pinigus, jokių nuostolių ir nepatogumų dėl to pirkėjas dar net nespėjo patirti.“

Pasak advokatės, jeigu per 14 dienų pardavėjas nepateikia atsakymo arba nepavyksta rasti kompromiso, pirkėjas gali kreiptis į VVTAT.

REKLAMA

O paskutinis žingsnis būtų ginčo sprendimas teisme.

Pardavėjai gali gauti baudas – kokių įrodymų reikia?

VVTAT akcentavo, kad vartotojui būtina pateikti visus turimus įrodymus apie skelbtą pirmąją kainą, atliktą užsakymą ir pan.

„Kiekvieną tokią situaciją nagrinėjame individualiai, vadovaudamiesi teisės aktais apibrėžta vidutinio vartotojo sąvoka. Toks vartotojas yra pakankamai atidus ir informuotas.

Kartais dėl techninės klaidos nurodyta prekės kaina yra nereali. Pvz., vartotojas turėtų atitinkamai vertinti pasiūlymą įsigyti televizorių už 1 eurą, neįsitikinęs, kad tokia yra realiai siūloma kaina“, – paminėjo tarnyba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot J. Juškaitės, jei pirkėjas įtaria, kad parduotuvė sistemingai vykdo nesąžiningą veiklą (dažnai atšaukinėja užsakymus, nurodo klaidinančias kainas, nuolaidas, kurių vėliau netaiko ir pan.), jis turėtų nedelsiant pranešti VVTAT ir pridėti tą pagrindžiančius įrodymus.

Tai galėtų būti:

  • prekės kainos nuotrauka prieš skelbiant akciją, akcijos metu ir dabartinė prekės kainos nuotrauka;
  • sąskaita–faktūra;
  • apmokėjimą patvirtinantis dokumentas;
  • parduotuvės pranešimai (pvz., raginimai keisti sutarties sąlygas vartotojo nenaudai);
  • tikslias datos;
  • taip pat parduotuvės pavadinimas ir adresas.

VVTAT nurodė, kad tyrimo metu nustačius nesąžiningą komercinę veiklą galėtų būti skirta bauda: „Tačiau tyrimų dėl tokių konkrečių atvejų nebuvo pradėta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų