Vyras pokalbio metu papasakojo, kas jį paskatino įsigyti sodybą ir kiek išleido vidinei sodybos restauracijai.
Sužavėjo namo aura
Paprašytas papasakoti apie sodybos istoriją, Povilas pasakojo, jog ji šiuo metu skaičiuoja jau 70-uosius metus. Pasak jo, namas buvo pradėtas statyti dar 1952 metais, o statybos buvo baigtos 1954-aisiais.
Sodyboje tuo metu buvo įsikūrę tolimi Povilo giminaičiai. Tai buvo sutuoktinių pora – Kazys ir Zosė Rutkauskai. Joje šeima augino vaikus, dirbo ir, anot pašnekovo, gyveno laimingą gyvenimą.
Visgi, ilgainiui anksčiau gyvenusios šeimos vaikai išsikraustė į didmiesčius ir namas liko tik vasaros pasibuvimams kartu. Jau vyresnio amžiaus Kazys su Zose dar į juos atvykdavo, tačiau ilgainiui šie vizitai būdavo vis retesni.
„Galiausiai namas buvo paliktas pelėms ir gamta bei laikas darė savo. Dėl to, kai šeima nebegalėjo išlaikyti namo, jis griuvo akyse, jam būtinai reikėjo remonto, jie jį norėjo parduoti.
Tada, kai sužinojau, kad parduodama sodyba, ją įsigijau. Kadangi tai buvo tolimi giminaičiai, tai jaučiau, kad vieta man yra sava. Apskritai, toje vietoje pajutau gerą aurą, joje norėjosi būti.“
Sodybą atnaujino per pusmetį
Kadangi pašnekovas nieko nelaukė, 2022 metų vasarą jie su žmona jau buvo įsigiję sodybą. Darbus pradėti taip pat ilgai neužtruko – jau rudenį buvo imtasi pirmųjų rekonstrukcijų.
Povilas pasakojo, kad jam darbuose labai padėjo jo sesers vyras, kuris yra statybų inžinierius. Kadangi pats pašnekovas Lietuvoje jau negyvena daugelį metų, jis turėjo savo patikėtinį šiais reikalais.
Pritaikius tiek Povilo statybines žinias, tiek jo sesers vyro, darbai judėjo greitai: „Mums pavyko per pusę metų, šešis kalendorinius mėnesius atrestauruoti visą vidų.“
Paklaustas, kokią namų viziją turėjo ir ar jam pavyko ją išpildyti, Povilas pasidalijo svarbiausiais rekonstrukcijos aspektais.
„Turiu supratimą, kad visa, kas yra paviršiai, gali pakeisti. Tačiau, pavyzdžiui, lubas, grindis ir sienas atnaujinti ne taip paprasta. Tai yra užfiksuotos, didelės detalės, kurios kuria erdvę.
Taip pat į tai įeina langai, židinys, vadinamosios kamaros panaudojimas vonios kambariui. Tų dalykų negali šiaip paimti ir atnaujinti“, – sakė jis.
Vienas svarbiausių aspektų, kuris Povilui buvo labai svarbus, – erdvės pojūtis sodyboje. Dėl to reikėjo nemenkai perstumdyti namo sienas tam, kad ji būtų išgauta.
80 kv. m. name jie iš sandėliavimo patalpos padarė vonios kambarį, paliko vieną miegamąjį, o likusius du kambarius ir virtuvę sujungė į vieną bendrą patalpą.
„Dar palikome originalų lubų aukštį – 2,8 metro. Tad lubos aukštos, aukštesnės už standartines lubas Vilniuje, o ir konstrukcija jų išlikusi ta pati“, – pridėjo jis.
Stengėsi išlaikyti autentiką
Povilas taip pat paaiškino, kad jam buvo svarbu išlaikyti namo autentiškumą, tad jis tai darė ten, kur tik galėjo. Tad be senųjų lubų jis stengėsi išlaikyti ir autentiškas grindis.
Deja, to padaryti pilnai nepavyko. Dėl grindų amžiaus reikėjo jas šiek tiek pakeisti: „Pusę grindų palikome senų, mat nulupus plokštes, grindis radome tik pusėtinos kokybės. Tiek, kiek pavyko, palikome senųjų.“
Paklaustas apie baldus, kuriuos pasirinko, vyras atskleidė, kad seniausieji iš jų – autentiškas duonkepis ir stalas.
Stalo kojos yra skaičiuojančios jau daugiau nei 150 metų. Jas ateičiai savo namuose Povilas saugojo net kelerius metus:
„Stalas ypatingas tuo, kad jo kojos yra iš dar senesnio medžio, maždaug 150 metų, mat kažkada atlikinėjome statybas, ardėme konstrukcijas, jas šalinome ir buvo labai gaila išmesti tą medieną.
Keletą metų medis gulėjo, galvojome, ką su juo padaryti ir jis pasitarnavo stalo pagrindui. Šis medis neapdirbtas, originalus.“
Visos kitos interjero detalės ir baldų parinkimas atiteko mylimai Povilo žmonai Skaistei. Jis pasitikėjo ja interjero kūrimo procese ir džiaugėsi jos darbu:
„Visi baldai yra nauji, tai yra mano žmonos Skaistės indėlis, ji supranta interjerą, skiria dėmesį detalėms.“
Išleido apvalią sumą
Daugelis supranta, kad senųjų namų rekonstrukcijos yra išties nepigus reikalas. Povilas pritarė šiam teiginiui ir atskleidė skaitytojams, kiek jam teko pakloti už tai.
„Į sodybos tvarkymą šiam momentui esame suinvestavę 30 tūkstančių eurų. Maždaug pusę šios sumos kainavo inventorius, kitą pusę darbas“, – atskleidė jis.
Vyras taip pat paaiškino, kokie darbai jam atsiėjo daugiausiai. Pasak jo, tai pagrindiniai namo elementai, be kurių būtų sunku įsivaizduoti patogų gyvenimą vasarnamyje.
„Mes įvedėme vandenį, į šulinį vedėme tokią adatą, iš ten gavome vandens. Tai kainavo apie keletą tūkstančių eurų.
Žinoma, įrengėme tualetą viduje ir valymo įrenginius, kurie taip pat kainavo keletą tūkstančių eurų.
Elektra viduje buvo, bet pajungus patį pirmąjį įrenginį ir ėmus krapštytis pasirodė dūmai iš senų laidų, jie nelaikė tos srovės ir saugumo dėlei buvo įvesta nauja elektra. Tai kainavo daugiau, gal 3-3,5 tūkstančio“, – atskleidė jis.
Šie trys komponentai atsiėjo trečdalį rekonstrukcijai skirtų pinigų. Visos kitos išlaidos atiteko įvairioms rekonstrukcijai reikalingoms medžiagoms ir jų įsigijimui bei meistrų darbui.
