Pataisos numato, kad ji būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 arba 4 centais ar 8 arba 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.
Atsiskaitant keliomis skirtingomis mokėjimo priemonėmis būtų apvalinama tik ta suma, kuri mokama grynaisiais.
Apvalinami būtų ir įmonių grynaisiais pirkėjams atiduodami pinigai už grąžinamą prekę.
Tokius Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimus savo parašais parėmė visi Biudžeto ir finansų komiteto nariai.
Lietuvos bankas šį trečiadienį komitetui pristatė siūlymą dėl kainų apvalinimo.
LB Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė komitete tvirtino, kad dabar sertifikuojamuose ir diegiamuose išmaniuosiuose kasos aparatuose jau numatyta techninė apvalinimo galimybė.
Pasak jos, nuo euro įvedimo gyventojai mažiausio nominalo monetų yra praradę beveik už 2,5 mln. eurų. Apie 70 proc. vieno ir dviejų centų monetų nebegrįžta į centrinį banką.
Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nariai Seime penktadienį registravo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2025 metų gegužės 1-osios apvalinti prekių ir paslaugų kainas, apvalinant pirkinių krepšelio galutinę sumą.
Pataisos numato, kad ji būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 arba 4 centais ar 8 arba 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.
Atsiskaitant keliomis skirtingomis mokėjimo priemonėmis būtų apvalinama tik ta suma, kuri mokama grynaisiais.
Apvalinami būtų ir įmonių grynaisiais pirkėjams atiduodami pinigai už grąžinamą prekę.
Tokius Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimus savo parašais parėmė visi Biudžeto ir finansų komiteto nariai.
Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, pakeitimus Seimui norima pristatyti iki atostogų, kad per vasarą būtų galima dėl jų pradėti diskusijas.
„Norime dar pavasario sesijoje padaryti įstatymų pakeitimų pateikimą, kad Lietuvos bankas toliau vykdytų visuomenės šviečiamąjį darbą“, – teigė parlamentaras.
„Svarbu, kad visuomenė kuo anksčiau būtų pasiruošusi, žinotų, suprastų, kaip veiks reguliavimas. Taigi, ruošiantis visus paliesiantiems pokyčiams svarbu tai daryti iš anksto“, – pridūrė jis.
Pasak M. Lingės, nebus skubama priimti pataisas – projektui bus prašoma Vyriausybės išvados ir tik ją gavus Seime būtų tęsiamas svarstymas – tai įvyks ne anksčiau kaip rudenį.
Lietuvos bankas šį trečiadienį komitetui pristatė siūlymą dėl kainų apvalinimo.
LB Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė komitete tvirtino, kad dabar sertifikuojamuose ir diegiamuose išmaniuosiuose kasos aparatuose jau numatyta techninė apvalinimo galimybė.
Pasak jos, nuo euro įvedimo gyventojai mažiausio nominalo monetų yra praradę beveik už 2,5 mln. eurų. Apie 70 proc. vieno ir dviejų centų monetų nebegrįžta į centrinį banką.
Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.
Šešios Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma apvalinama.
Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.
Šešios Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma apvalinama.
