Ūkininkai Rimantas ir Deimantė Žebarauskai iš Kėdainių rajono – vieni pirmųjų Lietuvoje išaugina ir rinkai pasiūlo pačių ankstyviausių bulvių. Pasak ūkio šeimininkės Deimantės, šiemet išauginti pirmąsias bulves jiems kainavo labai daug pastangų ir finansų.
„Labiausiai kenkė pavasarinės šalnos. Klimato sąlygos, kaip ir kasmet, reikalavo iš mūsų labai daug darbo ir nervų. Išauginti ankstyvąsias bulves Lietuvoje nėra lengva“, – kukliai šypsodamasi sakė ūkininkė.
R.Žebarausko ūkis kasmet skiria daug energijos, pastangų ir išteklių, kol šviežių bulvių derlius atsiduria ant vartotojo stalo.
„Šiemet labai daug iššūkių kėlė užsitęsusios šalnos. Esame įsirengę laistymo sistemą, galinčią saugoti nuo šalnų, bet ji reikalauja daug energetinių išteklių. Kad apsigintume nuo kiekvienos šalnos, išleidome tikrai nemažai pinigų, kitas dalykas – bulvės mažiau mezgė, nes buvo labai šaltas pavasaris. Atlaikėme 11 ar 12 šalnų iš eilės. Privalumas, iš dalies atperkantis vargus, – kai mažiau mezgė, tai užmegztosios užaugo didesnės“, – apie tekusius išbandymus pasakojo R.Žebarauskas.
Pirmąsias bulves Žebarauskai iš ūkio pradėjo pardavinėti po 1–1,20 Eur/kg. Nuo birželio trečios savaitės ūkininkas planuoja bulves piginti. Anot šeimininko, bulvės jau sėkmingai auga, tik laistyti nuolat reikia, nes ilgą laiką buvo labai sausa.
„Aplink mus žiauriai sausa. Kėdainių ir Panevėžio – du rajonai, kuriuos alina ypatinga sausra. Ne tik bulvės vargsta, jau net ir grūdinės kultūros tiesiog akyse nyksta. Dvejonių kyla ir dėl vėlyvesnių bulvių derliaus.
Sunku dar pasakyti, koks jis bus, priklausys nuo to, kaip spėsime jas palaistyti ir kiek vandens turėsime, ar jo užteks. Be to, visų laukų, ypač, kur pasodintos vėlyvesnės bulvės, palaistyti tikrai nesuspėsime – tam neturime nei fizinių, nei techninių galimybių. O ir vandens reikia labai daug. Tad labiausiai derlius priklausys nuo to, kiek ir kada sulauksime lietaus“, – teigė Kėdainių krašto bulvių augintojas.
Bulvės laikosi geriau
Ankstyvųjų bulvių derlingumas Žebarauskus šiemet tenkina – kasa 12–14 t/ha. Ankstesniais metais derlingumas būdavo labai panašus, tik šiemet bulvės stambesnės, gražesnės, nors jų mažiau po krūmais.
„Nenukastos bulvės dabar dar auga, tad ir derlingumas didėja. Birželio mėnesį bulvės auga labai intensyviai. Didėja ir pasiūla, tad kaina – krinta“, – pastebėjo ūkininkas.
Anksti pradėję prekybą bulvėmis, jų pardavimui turės ilgai. Anot R.Žebarausko, išpardavę ankstyviausias, pradės kasti vidutinio ankstyvumo, o vėliau pereis ir prie rudeninių bulvių, todėl prekyba bulvėmis nesustos, o tęsis daug mėnesių.
Bulvių auginimo žinovas Kėdainių krašto ūkininkas patikino, kad jie gyvena ne vien iš bulvių. Bulvės duoda tik apie pusę visų ūkio pajamų, o kita dalis – iš grūdinių kultūrų.
„Didžiausią nerimą kelia grūdinės kultūros, nes itin sausa. Mūsų krašte žemės lengvesnės, tai laukai tiesiog dega. Kiekvieną dieną situacija vis blogėja – vis rudyn ir rudyn viskas eina. Kai kas mūsų rajone kviečius net aparė, nes pamatė, kad nieko nebebus. Nelieka nieko kito“, – apie sausros padarinius pasakoja R.Žebarauskas.
Pasiūla – plati
Šviežiomis bulvėmis šiuo metu prekiauja beveik visi prekybos tinklai. Juose lietuviškų bulvių kaina svyruoja nuo beveik 1 iki 2 Eur/kg. Smulkieji ankstyvųjų bulvių augintojai mažesniuose miestuose, turgavietėse už kilogramą lietuviškų šviežių bulvių prašo nuo 1,50 iki 2,50 Eur/kg, priklausomai nuo bulvių dydžio.
Ankstyvąsias bulves augina ne tik stambūs, bet ir smulkūs ūkiai, kurie išaugintą produkciją dažniausiai realizuoja turguose. Tik dar ne visi jas kasa.
Daržininkas Mindaugas Anušauskas iš Trakininkų kaimo (Alytaus r.) VL pasakojo, kad iš pradžių bulves kankino šalnos, jis jas laistė, prižiūrėjo, dabar užpuolė sausra. O pavymui – ir dar viena šalnų banga pasitaikė, todėl bulvių dar nekasa, laukia, kol jos atsigaus, ūgtelės.
„Bulvių laukai atrodo pakenčiamai. Nors bulvienojų spalva gera, bet tokiame karštyje per sausrą daržovės vargsta. Pasigrožėti galima, bet derlius įspūdžio nedaro. Paragauti ankstyvųjų bulvių jau galima, o pardavimui tikiuosi kasti po savaitės ar dviejų“, – planais dalijosi daržininkas.
Ūkininkas M.Anušauskas nuo šalnų bulves saugojo liaudiškais būdais: pasitelkė vandens purkštuvus ir ne tik juos – rado patarimų, kad 10 litrų vandens reikia ištirpinti 8 paracetamolio tabletes ir tokiu tirpalu purkšti ankstyvąsias bulves. Laužų nekūreno.
„Žinot, kiek reikėjo paracetamolio maždaug 1 tonai vandens. Su vandeniu „žaidžiau“ ryte ir vakare“, – apie tai, kaip apsaugojo stresuojančias bulves nuo šalnų, dabar jau linksmai pasakojo ūkininkas.
Tiesa, atskirame lauke, kur pasodinęs 5 ha ankstyvųjų bulvių, šaltis „apkandžiojo“. bulvių daigelius. Dar ir dabar lapeliai šiek tiek parudavę, bet augalai jau atsigauna.
Daržininkas lygino, kad vidutinio ankstyvumo kopūstai, kurių irgi augina, atsparesni už bulves, jie tik spalvą nedaug pakeitė. Bet pastarieji labiau vargsta dėl vandens trūkumo. Laukai tolokai, laistymo sistemos paprastos. Per mažus purkštukus šiemet net nelaisto. „Vis tikiuosi, kad Dievulis atsiųs laukams lietaus“, – vylėsi daržininkas.
Jis kol kas nesiryžo prognozuoti ankstyvųjų bulvių derliaus. Žvalgėsi, tai bulvių po krūmu užmegzta daug, jau atsiranda ir vištos kiaušinio dydžio, ir mažesnių nei kiaušinis, bet yra tokių, kurios dar tik ant šaknies užsimezgusios.
M. Anušauskas antrus metus augina olandišką ankstyvųjų bulvių veislę. Šeimininkui patiko jų skonis, pagyrė ir pernai jų paragavę žmonės. Šios veislės bulvės ankstyvos, bet jų bulvienojai nebūna itin įspūdingi. Šiemet planavo kasti pirmojoje birželio pusėje, bet dar susilaikė.
„Be to, bulvių kainos dar gana aukštos – prašo po 2,5 Eur/kg. Galvoju, pasiūlysiu bulves brangiai, tai miestiečiai mane iškoneveiks. Parduotuvėse juk galima rasti po 1 eurą. Tai ryžausi palaukti porą savaičių – ir bulvės paaugs, ir kaina žmonių negąsdinsiu. Bet jeigu ir toliau laikysis sausra, gali nutikti, kad bulvės ne augs, o nyks“, – blogas mintis šalin vijo ūkininkas.
Daržininkas net ir per sausrą galėjo pasidžiaugti svogūnų, sodintų rudenį, roputėmis. Jų net planuoja kitiems metams užsisodinti daugiau.
Ankstesniais metais tokiu laiku raudavo jau pavasarį pasodintus svogūnus, šiemet – tik pasižiūri. Laiškai jau yra, bet roputės, ypač kur žemė lengvesnė, mažos, neauga.
„Čia pas mus, – Butrimonys, Pivašiūnai, – Švenčiausiosios Marijos žemė, tad gal jau ir palis“, – vylėsi M. Anušauskas.
Kaip neapsigauti
Nors nusipirkti lietuviškų šviežių bulvių galima tik nuo birželio, Lietuvos rinkoje šviežių bulvių jau kuris laikas yra, tiesa, jos – įvežtinės. Ir dabar įvežtinių šviežių bulvių pasiūla, ko gero, didesnė nei lietuviškų. Nors šios – paklausesnės. Tad kai kurie apsukrūs prekeiviai iš Lenkijos ar kitų šalių įvežtines bulves bando pardavinėti kaip išaugintas Lietuvoje.
Paklaustas, kaip pirkėjui neapsigauti perkant šviežias bulves, kaip atskirti, kur tikrai lietuviškos bulvės, o kur vis dėlto atvežtinės, nuolatinis bulvių augintojas R.Žebarauskas pataria vadovautis paprasta taisykle.
„Reikia pasižiūrėti, ar pardavėjas turi ūkio, kurio bulvėmis prekiauja, išrašytą sąskaitą–faktūrą, ar ant maišo prisegtas lipdukas su rekvizitais“, – aiškino augintojas.
Pardavinėjantys savo ūkiuose išaugintas bulves turi turėti ūkininko ūkio pažymėjimą. Be to, pavyzdžiui, R. Žebarausko ūkyje nuo kasimo pradžios maždaug iki birželio vidurio išaugintos ankstyvosios bulvės yra pilamos (fasuojamos) į poliprofileninius maišus, o ne į tinklinius.
Ir taip daro daugelis ankstyvųjų bulvių augintojų. Tad turguje žmogus tiesiog galėtų pažiūrėti, iš kokio maišo jam parduoda bulves. Ūkininko teigimu, jeigu iš tinklinio maišo, tai vienareikšmiškai yra lenkiškos ankstyvosios bulvės.
Panašiai kalbėjo ir daržininkas iš Dzūkijos M. Anušauskas. Pasak jo, beveik visi žino, kaip atrodo ką tik iškastos ankstyvosios bulvės – jų luobelė yra itin plona, apsilaupiusi, bet nepridžiūvusi.
„Jeigu parduodamos bulvės, kaip sakoma, mėtytos, nešiotos, daužytos, o prekiautojas tikina, kad prisikasė visai savaitei pardavimui, abejotina, kad pardavinėja lietuviškas bulves. Juk kam savo bulves kasti visai savaitei? Vakare kelis šimtus kilogramų prikasu, kitą dieną – parduodu. Ir jos dar žeme kvepia. Tas pat ir kalbant apie šviežias morkas, svogūnus“, – patarė daržininkas.
Jo teigimu, ką tik nukastos bulvės labai lengvai plaunamos – jų nereikia net skusti. Tik plaunant svarbu, kad neliktų smėlio, žemės likučių. „Kai bulvės apdžiūvusios, lengvai nenusiplauna. Galima įtarti, kad atvežtos iš kaimyninės šalies, nes kai keletą dienų pastovi dėžutėse – apdžiūsta“, – dėstė Alytaus krašto bulvių augintojas, linkėdamas nuėjus į turgų paieškoti šviežių lietuviškų daržovių kvapo.
Straipsnio autorė – Rima Kazakevičienė
