Vilnietė Milda su portalu tv3.lt pasidalijo turgaus nuotraukomis.
„Apsipirkusi prekybos centre pamačiau uogomis prekiaujančią moterį. Už trešnių kilogramą jį prašė 34 eurų. Tuo metu braškių kilogramas kainavo 4,5 euro, o šilauogių kilogramas – 10 eurų.
Pagalvojau, kad trešnių kaina kosminė, juk štai prekybos centre už 30 eurų apsipirkau kone visai savaitei. Tad pigesnių nusprendžiau apieškoti netoliese esančiame Kalvarijų turguje. Tačiau ten apskritai trešnėmis niekas neprekiavo. Klausinėjau prekeivių, o šie aiškino, kad už ispaniškas trešnes dabar tektų pakloti 35–40 eurų, tad jie iš viso jomis net neprekiauja. Anot jų, žmonės sau negalėtų leisti tokios kainos“, – pasakojo moteris.
Pasak Mildos, turgaus prekeiviai trešnių kvietė užsukti po kelių savaičių.
„Jie tikino, kad nukritus kainoms ims prekiauti trešnėmis, ypač laukia lietuviškų trešnių sezono. Pasak prekeivių, lietuviškos uogos bus kur kas pigesnės. O dabar jie kvietė pirkti ispaniškas šilauoges, jų kilogramas kainavo 8–10 eurų arba už 4,5 euro graikiškų braškių.
Kai jau galvojau, kad trešnių nenusipirksiu, šalia namų esančio prekybos centro pamačiau vaisių ir daržovių pardavėją. Jis sakė, kad 100 g trešnių kainuoja 3,5 euro. Turėjo nedidelę dėžutę trešnių, tad paprašiau ją pasverti. Pasirodo tos dėžutės kaina 47 eurai. Kaina šokiravo. Atsisakiau ją pirkti, pardavėjas dar siūlė išminusuoti dėžutės kainą. Tačiau trešnių kaina man pasirodė gerokai per didelė. Už tokią kainą galima ir kokį buities prietaisą nusipirkti ar maisto daugiau nei savaitei“, – skaičiavo Milda.
Moters pasiguodė, teks laukti lietuviško uogų derliaus.
„Nors kažin, kiek už jį teks pinigų pakloti. Dabar jau viskas brangsta kas dieną, ypač maistas“, – sakė Milda.
Beje, oficiali statistika (produktukainos.lt) rodo, kad šiuo metu vidutinė jautienos nugarinės kaina prekybos tinkluose yra 9,49 euro. Vadinasi, dėžutė uogų kainuoja kaip 5 kg geros mėsos.
Infliacija auga
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, balandį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo 16,8 proc.
Kainų pokyčiams daugiausia įtakos turėjo išaugusios degalų ir šilumos kainos, taip pat brangstantys maisto produktai bei kai kurios paslaugos. Šių metų balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai brango – net 37,9 proc. – būsto išlaikymas: vanduo, elektra, dujos ar kitas kuras.
Taip pat 23,1 proc. daugiau tenka mokėti už transportą. Maistas ir nealkoholiniai gėrimai brango 21,7 proc., būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdienė namų priežiūra – 10,9 proc. Daugiau tenka mokėti ir už pramogas bei laisvalaikį: restoranai ir viešbučiai kainas pakėlė 13,5 proc., o už poilsį ir kultūrą reikia mokėti 8,7 proc. daugiau. Taip pat 8,8 proc. brango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai.
Iš viso vartojimo prekės per metus pabrango 19,3 proc., o paslaugos – 10,9 proc. 2022 m. balandį, palyginti su kovu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,9 proc.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dviženklė infliacija Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą buvo fiksuojama 2008 m. Tais metais balandį metinė infliacija siekė 11,7 proc.