Daugelis gyventojų įsitikinę, kad turguje perka lietuviškas daržoves. Tačiau ūkininkai teigia, kad ten klesti nelegali lenkiškų daržovių prekyba.
Daržovių augintojų pirminiais duomenimis, šių metų derlius neblogas, tačiau daržoves neišvengiamai turės branginti dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslocentro duomenimis, rugpjūčio pabaigoje prekiniai daržininkystės ūkiai rinkai visu pajėgumu galėjo teikti visas Lietuvoje auginamas daržoves, tačiau jų paklausa buvo maža. Šiuo laikotarpiu vienų daržovių kainos buvo didesnės negu praeitais metais tuo pačiu laiku, kitų - tos pačios ir mažesnės, nors auginimo, prekinio paruošimo ir transportavimo išlaidos gerokai išaugo.
Prekybininkų akcijos – ūkininkų sąskaita
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė LŽ sakė, kad šiais metais itin geras bulvių ir kopūstų derlius. Pavasario ir vasaros sausra pakenkė morkų, svogūnų, burokėlių derliui, todėl jų bus mažiau ir prastesnės kokybės.
„Apie kainas kol kas kalbėti sunku – daržovių kokybę ir kiekį pamatysime, kai ūkininkai derlių suveš į sandėlius. Tačiau jau dabar aišku, kad kai kurias daržoves augintojai bus priversti šiek tiek branginti“, – sakė ji.
Asociacijos direktorė pasakojo, kad Lietuvos prekybos tinklai aktyviai perka daržoves iš šalies ūkininkų. Tačiau neseniai prekybininkai esą pradėjo reikalauti iš augintojų, kad šie nedideliais kiekiais produkcijos atvežtų į prekybos vietas kiekvieną rytą.
„Toks reikalavimas ūkininkams nėra palankus, nes išauga logistikos išlaidos, jos siekia apie 6–10 proc. pardavimo sumos. Todėl kartais augintojams yra paprasčiau ir pelningiau eksportuoti produkciją į kitas šalis“, – piktinosi Z. Cironkienė.
Pašnekovė aiškino, kad brangstant visoms prekėms ir paslaugoms gyventojai pradeda taupyti net ir maisto sąskaita. Tada prekybos centrai neriasi iš kailio, kaip paskatinti vartotojus kuo daugiau nupirkti, ir organizuoja įvairias „pigių krepšelių“ akcijas.
Tai esą daroma augintojų sąskaita, nes šie spaudžiami parduoti produkciją prekybos tinklams itin mažomis kainomis.
„Ūkininkams gamybos sąnaudos auga, kaip ir visiems kitiems. Šiemet jau trąšų kainos privertė smulkiuosius ūkininkus numoti į viską ranka ir mesti prekinę gamybą. O tiems, kurie yra daug investavę į savo ūkius ir infrastruktūrą, nėra kur trauktis - tenka dirbti kartais net ir nuostolingai“, – pasakojo ūkininkų bėdas Z. Cironkienė.
Bendrovės „Palink“, valdančios prekybos tinklą „Iki“, atstovas spaudai Tomas Vaišvila LŽ tikino, kad rinkdamasis daržoves „Iki“ tinklas prioritetą teikia Lietuvos ūkininkams, nors iš kitų šalių esą būtų galima atsivežti daržovių pigiau, ypač iš Lenkijos. Tačiau jis pripažino, kad prekybininkų požiūrį lemia pirkėjai: lietuviškų daržovių paklausa yra didesnė, jas gyventojai perka labiau, net ir mokėdami brangiau.
Pašnekovas tikino, kad šis tinklas ūkininkų neprašo kiekvieną rytą pristatyti šviežių daržovių. Pasak jo, tokia situacija gali būti tik tose parduotuvėse, kurioms ūkininkai prekes pristato necentralizuotai.
„Esame įvedę centralizuotą sistemą, todėl ūkininkai daržoves tiekia dideliais kiekiais į saugyklas, o vėliau jos atvežamos į parduotuves, – sakė jis. – Jau daug metų dirbame su keliais stambiais ūkininkais, dėl akcijų ar nuolaidų su jais tariamės iš anksto“, – tikino atstovas spaudai.
Lenkų konkurencijos nebijo
Ūkininkas Vidmantas Kvedaras, daug metų auginantis daržoves, LŽ sakė, kad nors ypatingo derliaus šiais metais gauti neplanuojama, bet daržovių užteks visiems.
„Kainos kils, tačiau ne tiek, kad padengtų trąšų kainas, degalų ir elektros sąnaudas. Prekiautojai trąšomis daržovių augintojus jau perspėjo, kad kitą pavasarį jos vėl brangs, ir siūlo pirkti trąšų jau dabar. Daržovių augintojai perka trąšas be chloro, o jų tona kainuoja apie 2300 litų, nors prieš 3 metus tekainavo apie 800 litų. Degalai taip pat smarkiai brango“, – skaičiavo padidėjusias išlaidas ūkininkas.
Anot pašnekovo, augintojai, dirbantys su Lietuvos prekybos tinklais, turi didesnę garantiją parduoti produkciją.
„Seniau bulves parduodavome Latvijoje, tačiau, uždarius cukraus fabrikus, jų ūkininkai patys pradėjo auginti bulves, todėl iš mūsų latviai nebeperka. Eksportą ūkininkai vertina atsargiai. Gausiausiai jie daržoves eksportuoja į Rusiją, Kaliningrado sritį, tačiau nėra jokios garantijos, kad ateityje ten daug savo derliaus parduosime“, - dėstė jis.
Ūkininkas V. Kvedaras pasakojo, kad daržovių augintojai importo pavojų jaučia nuolatos, ypač iš Lenkijos. Pasak jo, daug daržovių atvežama iš Lenkijos ne tik į prekybos centrus, bet ir turgų.
Turguje - nelegali prekyba
Asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ vadovė Laimutė Grybauskaitė LŽ pasakojo, kad daugiausia daržovių importuojama tada, kai baigiasi lietuviškų daržovių sezonas.
„Pasibaigus lietuviškiems pomidorams, pradedama juos importuoti iš Maroko, vėliau – iš Ispanijos ir Olandijos. Agurkų verslininkai atveža iš Estijos ir Lenkijos, šviežių bulvių – iš Egipto ir Italijos.
L. Grybauskaitės nuomone, prekybininkai nori palaikyti įvairų prekių asortimentą, todėl prekybos tinklai visuomet pirks daržovių ir iš kitų šalių augintojų.
„Užsienio praktika rodo, kad pirkėjas pirkdamas bulvių nori matyti, kurios skirtos virti, o kurios kepti. Lietuviškos bulvės neskirstomos. Tad pardavėjai neriasi iš kailio importuodami prekes, kad tą asortimentą pirkėjams sudarytų. Mano manymu, vien dėl asortimento užsieninių daržovių paklausa visuomet bus“, – patikino L. Grybauskaitė.
Pasak jos, pastaruoju metu daržovių iš Lenkijos į Lietuvą atvežama kiek mažiau, nes ten sugriežtintos importo ir eksporto sąlygos.
„Tačiau Lietuvos turguje klesti nelegali Lenkijos produkcija, kurios kiekiai yra tikrai nemaži, o mobiliosios muitinės smarkiai turgaus nekontroliuoja“, – pasakojo asociacijos vadovė.
Pašnekovės žiniomis, verslininkams, norintiems legaliai importuoti lenkiškas daržoves į mūsų šalį, reikia nueiti kryžiaus kelius, nes importuoti jas galima ne iš visų vaivadijų, taip pat būtina išvežimą derinti su augalų apsaugos tarnyba ir t.t.
Eglė Kapočiūtė
